„Apie meilę bičiuliams“

1. Kodėl turėčiau mylėti bičiulius?
Meilė bičiuliams – tai ryšys tarp sielų.
„Aš“ – tai mano siela, „bičiulis“ – tai kito žmogaus siela, o meilė – tai toks ryšys tarp mūsų, kai vienas kitam tampame svarbesni, nei patys sau. Jo norus turiu jausti labiau nei savuosius – tai ir yra meilė artimui kaip pačiam sau.
Tik kalbama ne apie mūsų pasaulio materialiuosius norus, o apie visų mūsų bendrą norą pasiekti Kūrėją.
Tai reiškia, kad aš kuriu visiškai naują dvasinę struktūrą – bendrą Adam Rišon sielą, kurios nebuvo iki šiol ir kuri yra aukščiau materialaus pasaulio.

2. Kodėl aš išsirinkau būtent šiuos bičiulius, o jie – mane?
Ar aš išsirinkau šiuos bičiulius? Mane į šitą grupę atvedė aukštesnė jėga. Tai kurgi mano pasirinkimo laisvė?
Savo pasirinkimą mes kuriame kiekvieną dieną, nuolat savęs klausdami, kodėl reikia vienytis su bičiuliais:
Ar aš juose, o jie manyje mato tašką širdyje – norą susivienyti ir pajusti susiliejimą su Kūrėju?
Koks pagal savybių panašumo dėsnį turėtų būti šis ryšys, kad galėtume atskleisti Kūrėją?
Ar kiekvienas turėtume atvirai reikšti savo meilę, ar užtenka, kad ji glūdi giliai širdyje?
Kiekvienas savo meilę grupėje turėtų išreikšti atvirai. Taip jis stiprina meilę bičiulių širdyse, o po to pats iš jų tos meilės pasisemia. Prieš tai buvo tik jo paties meilės bičiuliams jėga, dabar jis gaus jėgų iš visos grupės.

3. Visada reikia prisiminti grupės tikslą – susilieti su Kūrėju.
Kabalistinė grupė remiasi meile bičiuliams, kadangi ji – tramplinas į meilę Kūrėjui.
Todėl vienas kitam turime rodyti meilės artimui pavyzdžius.

4. Ar reiktų domėtis, ko trūksta kiekvienam draugui, kad jį pripildytum, ar užtenka visus mylėti bendrai?
Užtenka bendrai mylėti, kad suvoktum, jog bičiuliui trūksta motyvacijos, paramos kelyje, įkvėpimo, supratimo, kokie svarbūs grupė bei Kūrėjas, – ir kiek įmanoma jį paremtum.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Vidinis kabalisto darbas (1)“

„Kuo sunkiau mokytis, tuo geriau“

„Kur ieškoti Kūrėjo?“

Zohar, „Vaikra“ skyrius, 108 p.: Ir kadangi žemesniųjų nuodėmės kenkia viršuje, – jie atneša auką.
Apie šią auką pasakyta: „Už jūsų nusikaltimus ištremta jūsų motina“. Juk žala dėl nuodėmės veda prie Zeir Anpino ir Malchut atsiskyrimo, nes Malchut buvo ištremta dėl nuodėmės.
O auka, kurią jie atneša, priartina aukštesnįjį pasaulį, t. y. Zeir Anpiną, prie žemesniojo pasaulio, t. y., prie Malchut. Ir viskas tampa vieninga (bendra).
Žmogus niekada nesiruošia nusidėti. Jeigu jis tiksliai žino, kad daro nuodėmę, tai negalės nusidėti. Žmogus nusidės tik tuo atveju, jei nežinos arba galvos, kad tai nėra nuodėmė.
Neįmanoma nusidėti Kūrėjui – nebent jeigu Jis pasislėpęs, bet tada tai nelaikoma nuodėme.
Visos nuodėmės, apie kurias kalba kabalos mokslas, buvo padarytos aukštesnės jėgos leidžiantis iš viršaus žemyn.
Kildami iš apačios į viršų, niekada nenusidedame. Mes tik atskleidžiame nuodėmes, kurios nuo pat pradžių yra mumyse iš Jo.
Kūrėjas sukūrė blogąjį pradą, o didesnio arba kitokio blogio padaryti neįmanoma. Jis pavertė Save į savo priešingybę, įdėjo mums šią priešingybę – ir palaipsniui mums ją atskleidžia.
Visas blogis, kurį dabar atskleidžiame savyje – tai tik pati mažiausia priešingybė Kūrėjui, esanti mūsų viduje.
Kildami pakopomis Begalybės pasaulio link, atskleisime savyje vis didesnę priešingybę Jam, kol begalybės lygmenyje Kūrėjas mums neatsiskleis kaip visiška priešingybė Sau.
Blogis mumyse bus be galo didelis – bet taip pat turėsime jėgą jam pasipriešinti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas yra nuodėmė. Moters nuodėmė“

„Kas yra pragaras?“

„Pirmasis dvasinio kelio etapas“

Ketvirta dalis (Rabašas, 6 straipsnis „Apie meilę draugams“, 1984 m.)

Antra dalis (Įvadas į komentarus „Sulam“, 24 d.)

Trečia dalis („Įvadas į mokymą apie 10 sfirot“ , 12 d.)

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vaikra“, 323 d.)

Knyga „Zohar“, skyrius „Vaikra“, 305 d.