Zohar, „Vaikra“ skyrius, 108 p.: Ir kadangi žemesniųjų nuodėmės kenkia viršuje, – jie atneša auką.
Apie šią auką pasakyta: „Už jūsų nusikaltimus ištremta jūsų motina“. Juk žala dėl nuodėmės veda prie Zeir Anpino ir Malchut atsiskyrimo, nes Malchut buvo ištremta dėl nuodėmės.
O auka, kurią jie atneša, priartina aukštesnįjį pasaulį, t. y. Zeir Anpiną, prie žemesniojo pasaulio, t. y., prie Malchut. Ir viskas tampa vieninga (bendra).
Žmogus niekada nesiruošia nusidėti. Jeigu jis tiksliai žino, kad daro nuodėmę, tai negalės nusidėti. Žmogus nusidės tik tuo atveju, jei nežinos arba galvos, kad tai nėra nuodėmė.
Neįmanoma nusidėti Kūrėjui – nebent jeigu Jis pasislėpęs, bet tada tai nelaikoma nuodėme.
Visos nuodėmės, apie kurias kalba kabalos mokslas, buvo padarytos aukštesnės jėgos leidžiantis iš viršaus žemyn.
Kildami iš apačios į viršų, niekada nenusidedame. Mes tik atskleidžiame nuodėmes, kurios nuo pat pradžių yra mumyse iš Jo.
Kūrėjas sukūrė blogąjį pradą, o didesnio arba kitokio blogio padaryti neįmanoma. Jis pavertė Save į savo priešingybę, įdėjo mums šią priešingybę – ir palaipsniui mums ją atskleidžia.
Visas blogis, kurį dabar atskleidžiame savyje – tai tik pati mažiausia priešingybė Kūrėjui, esanti mūsų viduje.
Kildami pakopomis Begalybės pasaulio link, atskleisime savyje vis didesnę priešingybę Jam, kol begalybės lygmenyje Kūrėjas mums neatsiskleis kaip visiška priešingybė Sau.
Blogis mumyse bus be galo didelis – bet taip pat turėsime jėgą jam pasipriešinti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas yra nuodėmė. Moters nuodėmė“

„Kas yra pragaras?“

„Pirmasis dvasinio kelio etapas“