Namas, kuriame susitinka Kūrėjas ir kūrinys

2010-06-2

Mes dar atskleisime, kad mums reikalingi visi Žemėje gyvenantys žmonės – kiekvienas iš 7 milijardų.
Aplinka žmogų veikia kaip jėgų stiprintuvas, nes kiekvieno žmogaus jėga atskirai labai maža.
Kuo daugiau visuomenėje tokių žmonių, kurių įtakai atsiduodu, tuo didesnę jėgą įgysiu.
Tai lems pakopos, kurioje galėsiu prilygti Kūrėjui, aukštį ir mano susiliejimo su Juo laipsnį.
Pats vienas šito pasiekti negalėčiau. Kabalistinė grupė – tai ta vieta, kurioje prilimpu prie Kūrėjo, ir ji lemia kokiame lygmenyje prilygsiu Jam.
Grupė man tampa tais namais, kuriuose susitinka Kūrėjas ir kūrinys. Ir kai su Juo susitinkame, tai manęs jau nebėra – esame „Mes“ visi, kurie man virto manuoju „Aš“.
„Negali kalinys pats išsilaisvinti iš kalėjimo“ – bet tai gali padaryti draugai, įkvėpdami jam dvasingumo svarbą ir duodami jam savo jėgą.
Ir kiekvienas turi galvoti apie tai, kaip gali padėti draugui kiekvieną jo būseną susieti su tikslu ir suprasti tikslo būtinybę, džiaugtis jame atsiveriančiais „nusidėjėliais“.
Nesvarbu kokias būsenas patiriame – pakilimus ar nuopuolius, svarbiausia, kad judame tikslo link.
Ir tada suprantame, kad privalome jas praeiti kaip ligonis gydymą – toks gydymas gali būti nemalonus žmogui, bet jis jau nujaučia išgysiąs.
Todėl reikia kelti nuotaiką vieni kitiems – ir ne šiap sau lengvabūdiškai linksmintis, o įkvėpti vieni kitiems gyvenimo dvasią – dvasinį gyvenimą, kuriuo žmogus džiaugiasi.
Nuotaika tokia svarbi yra todėl, kad ji suteikia jėgų gyventi. Nei materialus gyvenimas, nei turtai, nei valdžia nesuteiks pakilios nuotaikos.
Ir tik vieni kitiems galime padėti, jeigu kažkas neteko tikėjimo jėgos, jėgos gyventi, t. y., kai aplinka, vienintelė vedanti mus pirmyn priemonė, žmogaus nebepalaiko.
Ir tik kitas žmogus gali įteigti mums davimo svarbą, tikrumo ir gyvenimo pilnatvės pojūtį.
Ir čia kiekvienas turi padėti draugui, rodydamas pavyzdį, kaip dega tikslu, kurį tuoj tuoj pasieksime.