Klausimas: Mane stebina, kokie svarbūs pasikeitimai vyksta šiuo metu – atsiranda daugybė naujų grupių tarytum grybų po lietaus.
Kaip mums savo vidiniu darbu pavyko pasiekti tokio rezultato?
Atsakymas: Tai priklauso ne tik nuo mūsų. Jūs matote, kiek naujų, rimtų žmonių prisijungia – tai reiškia, jog iš tikro atėjo laikas ir Kūrėjas priartina žmones prie kabalos!
Po visų šių vystymosi spirale vijų jie pagaliau priėjo iki dvasinio geno (taško širdyje) ir juos pradėjo veikti supanti Šviesa.
Mums reikia tik padėti jiems organizuoti savo aplinką, grupę, visą šią pagalbinę sistemą.
Ir kai mes visi kartu pradėsime reikalauti ištaisymo Šviesos, – pasiruošimo periodui nereikės 3-5 metų, apie kuriuos rašo Baal Sulamas. Ištaisymas vyks labai greitai ir lengvai.
Įsivaizduokite skirtumą – kai žmogus turi pabusti iš nesąmoningos būsenos ir kol kas visos jo sistemos miega ir nefunkcionuoja, arba kai kūne jau pabudo daugybė įvairių dalių ir belieka tik užbaigti šį procesą.
Tai jau nebe vienas kūno organas, norintis pabusti negyvame kūne, – o daugybė atgijusių dalių.
Suprantama, kad šiuo atveju yra žymiai daugiau galimybių greitai atgauti sąmonę ir pakilti.
Esu įsitikinęs, kad artimiausiu metu pamatysime milžiniškus pasikeitimus visame pasaulyje. Juk pasaulis yra labai pavojingos būsenos – krizė dar nesibaigė.
O kokia baisi katastrofa vyksta su Meksikos įlankoje besiliejančia nafta. Mes dar nesuprantame, kokias pasekmės tai gali sukelti.
Šio fontano neįmanoma užkišti – ar įsivaizduojate, kas gali įvykti? Šiuo metu iš žemės gelmių liejasi naftos jūra, katastrofiškai viską teršdama. Tai turės įtakos ne tik Floridai ir Amerikai, bet ir visam pasauliui.
Jau galvojama branduoliniu sprogimu užkirsti naftai kelią. Bet bijoma, kad nuo to jis gali atsiverti daugelyje kitų vietų. Į pasaulį mes išleidome blogio jėgas…
Todėl tikiuosi, kad su visų mūsų kabalistinių grupių, besikuriančių visame pasaulyje, ir su atskirų prie mūsų prisijungiančių žmonių pagalba mes galėsime pažadinti gėrio jėgas, priešingas atsiskleidusiam blogiui.
Mes turime veikti, taisyti save, – ir tada, žinoma, sulauksime sėkmės. Juk gavome Toros, ištaisymo Šviesos, jėgą – toliau viskas priklauso nuo mūsų.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Davimo genas“

„Amžinas laimėjimas“

„Gyvenimas ant ugnikalnio“

Video klipas rusų k.

Analizuodami savo norus turime taip giliai į juos prasiskverbti, kad suprastume, kad jie, kartu su jų egoistiniu ketinimu kyla iš Kūrėjo.
Reikia iki pat gelmių suvokti norą ir iš jo šaknies suprasti, iš kur kyla šis noras.
Ir kai atrasime, kad patį norą ir jo egoistinį ketinimą mums pasiuntė Kūrėjas, suprasime, kad nėra pasirinkimo, ir daugiau neturime į ką kreiptis prašydami jį pakeisti – tik į Kūrėją!
Kitaip žmogui nereikia Toros – jis nešaukia ir nesikreipia į Kūrėją. Jis dar nesijaučia esąs kūriniu, kurį valdo Aukščiausioji jėga ir į kurią galima kreiptis.
Mūsų egoistinis pradas – tai būtent tas angelas, kuris priartina mus prie Kūrėjo. Gauname smūgius ir galiausiai suprantame, kad jie turi priežastį ir juos siunčia kažkas, esantis aukščiau už mus.
Galime padaryti šią išvadą per kančias, bet galima ir – studijuojant, per aplinką, dvasiškai vystantis.
„Išminčius mato ateitį“ – t. y. užgimstančią būseną dar prieš ją pasiekdamas ir gali ją pakeisti.
Fizinės šio pasaulio kančios virsta meilės kančiomis, kai pritraukiu sau šiek tiek Šviesos ir jos atžvilgiu jaučiu savo būseną.
Tada imu kentėti dėl to, kad manyje nėra meilės artimui ir meilės Kūrėjui. Čia ir glūdi mūsų laisvo pasirinkimo taškas.
Svarbiausia nusigauti iki kančios šaknies ir suprasti, kad ji tikslingai mums pasiųsta iš Aukščiau.
O tai, kad pasiekėme pačią gelmę ir šaknį, liudija supratimas, kad pasirinkimo nėra ir pradedame šauktis Kūrėjo.
O jeigu vis dar siejame savo kančią su įvairiausiomis priežastimis šiame pasaulyje ir su savimi pačiais, reiškia, kad dar nepasiekėme paties dugno.
Leidžiuosi vis giliau ir giliau į kančią jos pakopomis: alef, bet, gimel (negyvasis, augalinis, gyvūninis) ir galvoju, kad gaunu smūgius iš gamtos.
Bet pasiekęs paskutinę jos stadiją, bchina dalet, atskleidžiu, kad kančios šaltinis – aukščiau gamtos, Kūrėjuje, kaip baudžiantis Kūrėjo pirštas, ir tuomet aš šaukiuosi Jo.
Bet ar galima pagreitinti ir sušvelninti šį procesą? Galima! Tam mums ir duota Tora, kad eitume ne kančių keliu, o greitu ir lengvu keliu patys norėdami.
Organizuoju sau grupę, o iš viršaus mokydamasis pritraukiu Šviesą (pavyzdžiui, mokantis „Zohar“ ) – ir greitai pasiekiu tą patį rezultatą.
Tai vadinama Toros keliu. Skirtumas tarp dviejų kelių – tūkstančiai metų kančių.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Milijardus milijardų kartų didesnis už Visatą“

„Šviesos kelias ir kančių kelias“

„Kančių priežastis pasaulyje“

Ketvirta dalis (Rabašas, 12 straipsnis „Apie grupės svarbą“, 1984 m.)

Antra dalis (Įvadas į komentarus „Sulam“, 47 d.)

Trečia dalis („Įvadas į mokymą apie 10 sfirot“ , 34 d.)

Pirma dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Tecave“, 134 d.)