Klausimas: Kas yra laidavimas?
Atsakymas: Vakar vaikų pamokoje pateikiau tokį pavyzdį: Kiekvienas žmogus turi labai mažą egoistinę jėgą. Ji nesuteikia jėgų pasiekti dvasinio pasaulio, nes dvasinis pasaulis – visiškai atiduodantis, be to, jis yra ant aukštesnės pakopos nei mūsiškis – t.y. reikia būti gerokai stipresniems nei mes.
Kaip iš mažos jėgos padaryti didelę ir iš gaunančios paversti ją atiduodančia? – Susijungiant!
Mūsų susijungimo forma turi būti tarpusavio laidavimas, t.y. turime visiškai tarpusavyje susijungti be jokių ribų. Kaip?
Tarkim, yra 50 žmonių – nuo paties mažiausio iki paties didžiausio. Jei visi įsilietų į patį mažiausią, – jis taptų, sakykim, 20 metrų ir 1000 kilogramų milžinu.
O jei visi įsilietų į patį didžiausią, kuris už visus visa galva aukštesnis? Vis tiek išeitų toks pat 20 metrų ir 1000 kilogramų milžinas.
Taigi susijungus tarpusavyje nėra nei mažų, nei didelių – visi tampa lygūs.
O kada jie įžengs į dvasinį pasaulį? – Jei jie įsilieję vienas į kitą, tai irgi visi kartu. Tai ir vadinama laidavimu.
Taip mes turime matyti mūsų bendrą dvasinį indą (sielą, kli). Jame nėra skirtumo tarp jį sudarančių sielų – nei pagal „ūgį“, nei pagal „svorį“.
Jei naujokai susijungia su mumis, tai kartu su mumis gaus tai, ką mes visi pasieksime.
Tokia ypatinga, stebuklinga jėga, slypi laidavime.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Unikalus kiekvienos sielos diapazonas“

„Deguonies čiaupas – kiekvieno žmogaus rankose!“

„Visa žmonija – tai mano sielos kūnas“

Klausimas: pamokose Jūs sakote, kad meditacija riboja žmogų. Bet tai ne tiesa. Joga – tai ryšys, susijungimas su pasauliu, Dievu… Tūkstančiai žmonių pažino Dievą praktikuodami įvairius jogos būdus. Jūs tai neigiate?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -53“

„Klausk kabalisto -52“

„Klausk kabalisto -51“

Nėra Šviesos be indo, nėra pripildymo be noro. Šviesa yra visiškoje ramybėje, ji pripildo ir supa visą kūriniją. Viskas priklauso tik nuo mūsų noro, nuo mūsų suvokimo indų.
Jeigu mūsų noras sieks būtent to užpildymo, tai mes jį ir pajausime. O jeigu noras nevisiškai atitinka pripildymo dažnį ar savybę, t. y., noro ir pripildymo savybės nepanašios, tai mes nejaučiame pripildymo, kaip kad daugeliu atveju mūsų pasaulyje.
Mes turime savo norą pateikti Šviesai, kad ji jį pripildytų. O noras turi atitikti Šviesą, t. y., turi būti duodantis. Iš kur mums gauti jėgų davimui? Kabalistai sako, kad ši davimo jėga yra kiekviename žmoguje, tačiau ji labai silpna, ir pačiame žmoguje tokia ir liks.
Ji gali išaugti tik tada, kai žmogus susijungia su kitais. Jeigu jis trokšta pasiekti davimo savybę ir yra pasiruošęs viską daryti dėl to, kad gautų iš grupės, iš draugų jų norą duoti, tai iš jų gaus daug tokių norų – tiek, kiek nusižemins pats, ir išaukštins draugus savo akyse. Tokiu būdu jis galės iš jų gauti didesnį davimo norą – ir kiekybiškai, ir kokybiškai.
Jeigu jis turės davimo norą, tai Šviesa, skaitant knygą „Zohar“, galės jį paveikti, ims jame tvarkyti tą norą ir jį užpildys.
Todėl pasirengimas skaityti knygą „Zohar“ turi vykti grupėje, tarpusavyje susijungiant, kad susiformuotų stiprus noras. Tada mums pasiseks.
Mes galime pagreitinti laiką, sutrumpinti jį, nepasinerti į ilgalaikes fizines kančias, o paversti jas meilės kančiomis: kentėti dėl to, kad neturime davimo savybės, noro duoti, nors privalome jį pasiekti. Mes galime veikti draugų atžvilgiu grupėje ir taip įgyti šį norą.
Taigi, viskas yra mūsų rankose. Galime iš tikrųjų sutrumpinti laiką iki nulio. Kūrėjas sukūrė tik tašką „kažkas iš nieko“. Visa kita Jis davė mums, kad išaugintume savo norą nuo taško širdyje iki Begalybės pasaulio Malchut. Tai įmanoma tik susijungiant tarpusavyje.
Todėl turime tik vieną galimybę pasiekti norą Šviesai – stengtis būti kartu mūsų mažuose noruose duoti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Mes visi atsakingi vienas už kitą“

„Šviesa išteka per tarpus tarp mūsų“

„Nuo ko priklauso mano ateitis“

Trečia dalis (Įvadas į kabalos mokslą, 60 d., 596 psl.)

Antra dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vajece“, 30 d.)

Pirma dalis (Knyga „Šamati“, 50 straipsnis)