Klausimas: Ar skaitydami knygą „Zohar“ siekiame tapti jautresni tam, ką jaučiame penkiomis juslėmis? Ar siekiame išugdyti savo sąmoningumą, šio pasaulio matymą?
Atsakymas: Visiškai ne! Skaitydamas knygą „Zohar“ pamirštu šį pasaulį, nematau ir nejaučiu jo.
Aš įeinu į Aukščiausio valdymo ir priežiūros sistemą, skaitau apie ją, tyrinėju ją ir stengiuosi pajausti, t. y. susijungti su ja savo jausmuose ir sąmonėje.
Kaip galėdamas stengiuosi panaudoti visus vardus ir pavadinimus, apie kuriuos pasakoja „Zohar“.
Juk iš esmės visa knyga „Zohar“ pasakoja apie IŠSUT, ZA, Malchut ir apie sielas.Visi įvykiai vyksta tarp ZA ir Malchut, tačiau „Zohar“ tai išreiškia tūkstančiais įvairiausių galimų vardų ir situacijų.
Todėl skaitydamas knygą „Zohar“ stengiuosi patekti į šias dvasines būsenas, o ne pritraukti jas į mūsų materialųjį pasaulį. Kam jis man reikalingas?…
Turiu atpažinti save dvasiniame pasaulyje, atpažinti, kaip apsivelku Acilut pasaulio ZON, kaip su juo susitapatinu ir susilieju visuose savo noruose ir mintyse.
Visa, kas vysta, visada turiu stengtis matyti viename bendros sielos kūne, juk tai mano savybės – Abraomas, Izaokas, Jokūbas, Mozė, Juozapas, Aaronas, Dovydas, visi veiksmai, apie kuriuos pasakoja „Zohar“, klipa ir šventumas, ZON pakopos Acilut pasaulyje.
O šis pasaulis man tarsi neegzistuoja. Aš nesuprantu ir nejaučiu jo, man nereikalingas šis įsivaizduojamas pasaulis.
Parašyta, jog turime pakilti į aukštesnio pasaulio lygmenį ir iš ten, šiek tiek suprasdami apie dvasines šaknis, galime studijuoti jų žemesnes šakas, esančias mūsų pasaulyje.
Tačiau nėra jokios būtinybės šiaip sau būti tose šakose. Be to, draudžiama susieti aukštesniąsias šaknis su jų žemesnėmis šakomis.
Kai imi aukštesnio pasaulio pavadinimus ir veiksmus ir bandai šiame pasaulyje įžvelgti jų rezultatą tarsi jie tiksliai atitiktų vieni kitus, tai vadinama stabmeldyste.
Tai – draudžiama, todėl, kad neteisinga. Ką reiškia „draudžiama“? To paprasčiausiai nėra. Tai vadinama „sukurti sau stabą“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nupieškite Aukštesnįjį pasaulį!“

„Pirmiau išvirkite sriubą!“

„Mūsų pasaulyje nėra nieko švento“

Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus didžiųjų kabalistų citatų temomis. Pažadu į juos atsakinėti.

Pastabos skliausteliuose – mano.

Koks kūrimo tikslas?
Izraelio sielų (siekiančių Kūrėjo, nepaisant jų žemiškosios kilmės) esmė – tai aukščiau esančios Dieviškosios dalies (atidavimo savybės) paslaptis (esmė). Siela pagal priežasties ir pasekmės dėsnį leidosi žemyn (silpnino savo atidavimo savybes) nuo vienos pakopos prie kitos, kol nepasidarė tinkama įeiti į šį pasaulį ir įsikūnyti į purviną (egoistinį), materialų  kūną (norą viską gauti).
Bet laikantis Toros (mokantis, kad pritrauktų ištaisymo Šviesą) ir vykdant įstatymus (formuojant grupę remiantis arvut, tarpusavio laidavimu – Toros gavimo sąlyga) siela kyla nuo vienos pakopos prie kitos (įgydama atidavimo savybę), kol visa neužsipildys (neišsitaisys visi 613 egoistinių norų) ir netaps verta gauti savo apdovanojimo iš Tobulojo (absoliučiai mylinčio ir duodančio Kūrėjo), paruošto jai iš anksto (dar kūrimo sumanyme), t.y. šventos (šventumas = atidavimas ir nesavanaudiška meilė) Toros kaip Kūrėjo vardų (Jo savybių, t.y. panašumo į Jį) suvokimas yra 613-kos įstatymų, kaip gauti Šviesas, paslaptis (esmė).
Baal Sulamas. Pratarmė knygai „Išminčiaus lūpos” (RU, ENG)

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kabalistai apie kūrimo tisklą, 2 dalis”

„Kabalistai apie kūrimo tisklą, 3 dalis”

„Kabalistai apie kūrimo tisklą, 4 dalis”

Trečia dalis (Įvadas į komentarus „Sulam“, 87 d.)

Ketvirta dalis (Įvadas į „Gyvybės medis“ 3  d.)

Antra dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vajece“, 184 d.)

Pirma dalis (Rabašas, straipsnis 14, 1988 m.)