Šešėlių teatras

Dvasinis darbas, Kūrėjas

Kad išmoktume suprasti ir jausti, kur esame, turime išaugti dvasiškai.
Panašiai kaip sėklos lašelis, kuris ima augti specialioje vietoje, motinos įsčiose, o po to platesnėje erdvėje, iš kurios išeina į pasaulį ir taip tampa žmogumi.
Taip vyksta materialiame pasaulyje, taip yra ir mūsų vidiniame, dvasiniame vystymesi.
Kažkuriame mūsų žemiško gyvenimo etape pradedame jausti savyje lašelį dvasinės sėklos, kuri vadinama „tašku širdyje“, dvasinio vystymosi noru. Tai reiškia, kad šis taškas atsiskleidė.
Lygiai taip pat nejautėme šio pasaulio, kol tėvas ir motina nepagimdė mūsų; dvasiniame pasaulyje mus irgi pagimdo tėvas ir motina (jie taip ir vadinasi „Aba ve Ima“).
Dvasiškai vystomės veikiami jėgos, kuri vadinama Šviesa.
Ši jėga veda mus paslėpdama ir atskleisdama Šviesą, išsiūbuoja mus, tai šiek tiek atverdama save ir visą realybę, tai vėl paslėpdama, žaidžia su mumis ir priverčia tai daugiau, tai mažiau jos siekti.
Jeigu teisingai reaguojame į Šviesos poveikį, kuri mus mėto tai į gerą, tai į blogą būseną, tai į supratimą, tai į rūką, tada vystomės – dar vieną akimirką, dar dieną, dar savaitę.
Taip galima vystytis tūkstančius metų, o galima viską pabaigti per metus dvejus. Viskas priklauso nuo žmogaus, reikia tik žinoti, kaip teisingai reaguoti į mus vystančią jėgą, kad viską prijungtume prie vieno šaltinio: „Nėra nieko kito, tik Jis“, kuris slepiasi už šios matomos realybės uždangos.
Taip imsiu po truputį Jį skirti, kasiuosi vis giliau į šią realybę, kad pajusčiau šią jėgą ir kad suprasčiau, kaip ji veikia per visus šiuos apvalkalus: artimus draugus, tolimus mums žmones, gamtą, per mane patį, keisdama mane iš vidaus.
Tada pajausiu save lyg juodą dėžę, kuri šiek tiek supranta ir jaučia poveikį; jai tereikia reaguoti į tai, kas su ja vyksta.
Poveikis ateina neva iš mano matomos realybės: iš artimų ir svetimų, draugų ir priešų – jie tai šešėliai, uždengiantys Aukštesniąją jėgą.
Jeigu ši paslėptis verčia mane per ją susisiekti su Kūrėju – tai vadinama šventumo šešėliu, kada aš būtent priešindamas per šį žaidimą kuriu santykius su Kūrėju.
Tada aš suprantu visą šį teatrą, kurį Jis man rodo ir per jį pažįstu ir suprantu Jį.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Atkerėti mūsų gyvenimo burtus“

„Kaip išaugti dvasiškai?“

„Aukštyn atvertos durys“

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>