Pateikti Sekmadienis, liepos 11, 2010 dienos įrašai.


Sielos – tai ryšiai tarp norų

Viena siela

Klausimas: Kaip visa tai, apie ką skaitome „Mokyme apie dešimt sfirot“, susiję su meile artimui arba draugams?
Atsakymas: Visa, kas pasakojama „Mokyme apie dešimt sfirot“, vyksta tarp sielų, ryšyje tarp jų. Kabalos mokslas nekalba apie tai, kas vyksta materijoje – nore mėgautis.
Kalbama tik apie tai, kas vyksta ketinimuose, jėgose, veikiančiose materiją vienijantis sieloms.
Yra sistema – bendri norai, padalinti į galybę atskirų norų, lygių, besiskiriančių tūkstančių tūkstančiais įvairiausių savybių ir jų išraiškų. Šios norų savybės gali tarpusavyje jungtis.
Esmė ne pats noras. Jis duotas mums negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyje. Svarbiausia – ryšys tarp noro dalių, tarp skirtingų norų, nes tai jau žmogiškasis lygmuo. Čia jau atsiranda išskaičiavimai, mintys, santykiai, ryšiai.
Todėl visas kabalos mokslas kalba ne apie norus, materiją, o apie ketinimą, ryšius tarp norų.
Būtent ryšiai vadinami sielomis, nes jie formuoja dvasinį pasaulį. O norai kuria mūsų materialųjį pasaulį.
Jei kalbama apie ryšį, jame turi būti Roš – dvasinio parcufo galva, priimanti sprendimus, planuojanti ryšius, ir Guf parcufo kūnas, įgyvendinantis šį ryšį.
Tiek dvasinio parcufo Roš, tiek Guf yra tarp norų, kadangi dvasinio parcufo Guf – tai jau susidariusio ryšio rūšis.
Apie pačius norus mes išvis nekalbame, jie glūdi po paviršiumi. Tai tarsi duotybė, Kūrėjo sukurtas pagrindas, ant kurio kuriame ryšius.
Todėl kabalos moksle kalbama apie sielas – ryšius tarp norų.

Daugiau šia  tema skaitykite:

„Kaip suklijuoti sudužusį indą“

„Dieviškasis patentas“

„Kur ieškoti Kūrėjo?“

Komentarų nėra

Kabalistai apie kūrimo tikslą, 11 dalis

Baal Sulamas, Kabalistiniai šaltiniai

Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus šių didžiųjų kabalistų citatų temomis. Pažadu į juos atsakinėti.

Pastabos skliausteliuose – mano.
Kodėl Kūrėjas užkrovė mums kūrimo naštą?

Jeigu Kabalos metodikos ir viso kūrimo tikslas yra žemai esančios žmonijos pakėlimas aukštyn, kol netapsime verti šios nepaprastos didybės – susiliejimo su Kūrėju, tai juk iš pat pradžių Kūrėjas galėjo sukurti mus šioje didybėje ir neapsunkinti kūrinio versdamas jį stengtis išsitaisyti pagal kabalos  metodiką?
Tai galima paaiškinti išminčių pasakymu, kad besinaudojantis kitų darbo vaisiais gėdijasi pažvelgti į save, nes prarado žmogišką pavidalą…
O kadangi Kūrėjas yra tobulas, tai iš Jo negali kilti kas nors netobulo (jaučiančio gėdą vietoje Jo teikiamo malonumo).
Ir tam, kad mes galėtume mėgautis savo pastangų vaisiais, Jis paruošė mums šį darbą ir sukūrė tokios nužemintos formos kūrinį.
Dirbdami šį darbą (taisydami savo egoistinę prigimtį), mes savo didybę pasiekiame savo pačių pastangomis, o visą malonumą, gaunamą iš Kūrėjo, jaučiame kaip teisėtą (užtarnautą), o ne kaip dovanotą (jausdami gėdą kaip sukurtieji, nelygūs, negalintys atsakyti į atskleistą iš Jo kylančią meilę).
Baal Sulamas. „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“ (RU, ENG)

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kabalistai apie kūrimo tikslą, 10 dalis

„Kabalistai apie kūrimo tikslą, 9 dalis

„Kabalistai apie kūrimo tikslą, 7 dalis

Komentarų nėra

10-07-11 d. rytinė pamoka (3 dalis)

Pamokos

Trečia dalis (Mokymas apie 10 sfirot, 7 d., 549 psl. )

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Ketvirta dalis (Įvadas į „Panim Meirot 14 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-07-11 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Knyga Zohar, skyrius Vajece 386 d. )

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Antra dalis (Knyga Zohar, skyriusLech-lecha 1 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-07-11 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Rabašas, 17 straipsnis, 1986 m.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra