Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus šių didžiųjų kabalistų citatų temomis. Pažadu į juos atsakinėti.

Pastabos skliausteliuose – mano.

Kodėl Kūrėjas užkrovė mums kūrimo naštą?
Pamatas, ant kurio stovi visa kūrinija – tai Aukščiausiojo valia (jos esmė ta), kad žmogus tobulintų save ir viską, kas jam sukurta.
Ir tai (jo paties pasiekiama tobulybė) taps jo nuopelnu ir atlygiu. Nuopelnu – nes jis pats stengiasi siekti tobulybės, ir pasiekęs ją, mėgautis savo triūso vaisiais ir savo įnašu į darbą.
Atlygiu – kadangi galų gale jis taps tobulas ir mėgausis tuo amžinai (išsilaisvina iš mirties).
Ramchal. Daat Tvinot, 14.

Jeigu kurdamas pasaulį Kūrėjas turėjo ketinamą suteikti malonumą kūriniams, tai kodėl Jam prireikė sukurti šį materialų pasaulį, išsigimusį ir kupiną kančių, juk ir be to, atrodytų, galėtų suteikti malonumo sieloms tiek, kiek panorėtų?
Ir kodėl sielą apgyvendino šiame kūne, tokiame bjauriame ir užterštame (egoistiniai norai)? Ir į tai atsakė, kad tas, kuris gauna išmaldą, gėdisi žiūrėti į akis duodančiajam.
Vadinasi, kiekviename neužtarnautame atlygyje slypi defektas – gėda prieš duodantįjį.
Ir kad sielos to išvengtų, sukūrė šį pasaulį (tokią būseną, pojūtį), kuriame egzistuoja darbo ir savo pastangomis pelnyto malonumo sąvoka, kadangi gauna užmokestį mainais už pastangas ir tuo gelbėjasi nuo gėdos pojūčio.
Baal Sulamas, TES, 1 dalis, „Vidinis nušvitimas“, 1 skyrius, 6 p.

Daugiau šia tema skaitykite:

 „Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 13 dalis

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 12 dalis

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 11 dalis