Pateikti Trečiadienis, 21 liepos, 2010 dienos įrašai.


Magiška dvasingumo trauka

Dvasinis darbas

Klausimas: Ar galima prašyti Kūrėjo, kad duotų taškus širdyje tiems, kuriuose jie dar nepabudo?
Atsakymas: Reikia melstis, kad visa žmonija greičiau pajaustų tikrąjį dvasinį poreikį pasiekti kūrimo tikslą. Tačiau melstis – reiškia, kad patys siekiame viduje susijungti, siekiame tokios įtampos ir jėgos, idant ją jaustų visi kiti žmonės tarsi viduje liepsnojančią ugnį.
Įsivaizduokite, kad žmonija šiandien – tai kūnas, kuriame vos rusena gyvybė, nors ir ne visai miręs, tačiau esantis be sąmonės. O mes – to kūno organai, bandantys atgyti ir atgaivinti šį bendrą organizmą. Ir palaipsniui visas kūnas ima busti. Tai yra mūsų darbas.
Pagrindinis darbas platinant – net ne išorinės pastangos (išleistų knygų ir medžiagos internete kiekis), o mūsų susijungimas, kuriuo pažadiname meilę, ryšį ir šilumą tarp visų visame pasaulyje studijuojančių kabalą žmonių.
Būtent tai veikia visus kitus žmones, ir staiga jie pajunta, kad visame tame kažkas slypi! Kas konkrečiai – jie ir patys nežino, bet netikėtai suranda mus.
Juk kiekvieną širdis kažkaip atvedė į kabalą, pačiam nė nesuvokiant kaip. Tiesiog kartą pabudo šis poreikis, žmogus ėmė ieškoti ir netikėtai širdimi pajuto, kad čia yra jo vieta. Todėl, kad jo noras jau buvo nukreiptas į tą pusę.
Tai buvo mažytis dvasingumo noras, taškas širdyje slėpėsi giliai viduje – tačiau mes uždegėme tokią stiprią ugnį, kad žmonės ją pajuto iš toli. Todėl viskas priklauso nuo mūsų vidinės vienybės – tai pats efektyviausias platinimas.
Iš 2010 m. birželio mėn. 11 d. pamokos pagal knygą „Šamati“.

Komentarų nėra

Tikėti – reiškia jausti

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas: Kas yra tikėjimas dar neperėjus machsomo?
Atsakymas: Kol žmogus neperėjo machsomo ir neįėjo į dvasinį pasaulį, jis neturi tikėjimo. Tikėjimas kabaloje suvokiamas visai ne taip, kaip priimta įprastiniame gyvenime. Visi apibrėžimai kabaloje priklauso visiškai kitam lygmeniui.
Tikėjimas – tai Kūrėjo jautimas. Jeigu Jį jaučiu – Juo tikiu. Pažiūrėkite, kaip tai skiriasi nuo to, ką galvojau anksčiau. Įprastiniame gyvenime priimta, kad tikėjimas – kai nieko nematau, tačiau tikiu, jog tai tarsi egzistuoja mano akivaizdoje.
Kabala sako, kad tai ne tikėjimas, o fantazijos. Ji remiasi tik realiu vidiniu pojūčiu: kiek jaučiu Kūrėją, tiek jėgų gaunu dirbti prieš savo ego. Viena jėga prieš kitą – teigiama prieš neigiamą. Tai ir reiškia turėti „tikėjimo aukščiau žinojimo“ jėgą, kuri aukščiau egoizmo ir pojūčių jame.
Aš virš viso to pakylu, nes jau galiu naudotis aukštesnės pakopos pojūčiais ir protu. Tačiau jeigu jų neturiu, tai kuo remdamasis dirbsiu? Remsiuos kažkieno pasakojimais?
Tai nėra tikėjimas. Tai tiesiog žaidimas, kurį žmonės žaidžia šiame pasaulyje neturėdami kitos išeities, siekdami kaip nors nusiraminti. Todėl tikėjimui būtinas atskleidimas! Kabalos mokslas – tai Kūrėjo atskleidimas kūriniams ir tai vadinama tikėjimu.


Iš 2010 m. birželio mėn. 11 d. pamokos pagal knygą „Šamati“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip augama dvasiniame pasaulyje”

„Keiti ketinimą – keiti likimą”

Komentarų nėra

Kabalistai apie kūrimo tikslą, 16 dalis

Baal Sulamas, Kabalistiniai šaltiniai

Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus šių didžiųjų kabalistų citatų temomis. Pažadu į juos atsakinėti.

Pastabos skliaustuose – mano.
Kodėl Kūrėjas paslėptas nuo žmogaus?
Netobulumo (mūsų pojūčiuose) priežastis yra Kūrėjo paslėptis, Kūrėjas nenorėjo atverti Savęs kūriniams ir taip iš pat pradžių sukurti juos tobulais.
Priešingai, Kūrėjas paslėpė Save (davimo ir meilės savybės tobulumą), ir taip paliko kūrinius netobulus (su dėl paslėpties juose susiformavusia priešinga gavimo ir neapykantos savybe). Juk Kūrėjo Šviesa teikia gyvenimą, o Jo paslėptis – viso blogio šaltinis.
O kadangi Kūrėjo tikslas nelikti paslėptyje, o atvirkščiai – atsiverti ir panaikinti visą paslėpties sukeltą blogį, tai kūriniams yra skirta atverti Kūrėjo – gėrio paslėptį.
Atskleidžiama žmogaus veiksmais, laikantis dėsnių ir taisyklių, kurias Kūrėjas nurodė mums Toroje.
Vykdydamas šiuos dėsnius žmogus pajaučia amžiną gyvenimą, nes už kiekvieną priesako vykdymą (kiekvieno iš 612 sielos norų ištaisymą) apdovanojamas priesaku (pačiu davimo veiksmu), o būtent Aukštesniosios pakopos Šviesa (užpildymu davimo ir meilės savybe), kuri yra paslėpta nuo žmogaus jo sukūrimo pradžioje.
Juk žmogus sukurtas tam, kad dirbtų (siekdamas prilygti Kūrėjui), būdamas blogio (egoistinio) prado valdžioje, kai blogis jame yra didelis, pasireiškiantis įvairiais (egoistiniais) trūkumais (kitų atžvilgiu), ir žmogus yra atitolęs nuo gyvenimo Šviesos (davimo savybės).
O priesakų (davimo artimui ir Kūrėjui veiksmų) vykdymas apšviečia jį (ankščiau) paslėpta Šviesa, ir įvykdęs viską, kas jam buvo skirta (ištaisęs visus 613 neištaisytų nuo pat pradžių egoistinių norų), žmogus užpildys save (panašumu į Kūrėją, nes Adam (Adomas) iš žodžio dome – panašus) ir nušvis gyvenimo Šviesa (davimo savybėje pajaus amžiną ir tobulą gyvenimą, tokį kaip Kūrėjo).
Ramchalis Daat tvunot, 40 punktas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 15 dalis

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 14 dalis

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 13 dalis

Komentarų nėra

10-07-21 d. rytinė pamoka (3 dalis)

Pamokos

Trečia dalis (Mokymas apie 10 sfirot, 7 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Ketvirta dalis (Įvadas į „Panim Meirot 21 d.)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-07-21 rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Knyga Zohar, skyriusLech-lecha“, 96 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

10-07-21 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Rabašas, straipsnis „Ir buvo vakaras, ir buvo rytas”)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra