Pateikti Penktadienis, 23 liepos, 2010 dienos įrašai.


Pasaulinio kongreso pamokos (2)

Kongresai, įvykiai

Antra pamoka

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

Pasaulinio kongreso pamokos (1)

Kongresai, įvykiai

Pirma pamoka

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

Dvasinio pasaulio fizikos dėsniai

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas: Kodėl Kūrėjas neatsiliepia į mano prašymus, kad ir kaip bešaukčiau?
Atsakymas: Todėl, kad tai kol kas ne teisingas prašymas, o tiesiog „kaprizingo vaiko“ riksmas, į kurį niekas pernelyg nekreipia dėmesio.
Juk riksmu vadinamas noras. Ir jeigu šaukia ir verkia suaugęs žmogus, matyt, atsitiko kažkas išties rimta. „Suaugęs – reiškia aiškiai suprantantis, ko jis nori.”
Mums reikia išsiaiškinti savo norą, ir jeigu mūsų vidinis riksmas, vidinis noras atitiks Šviesą, ji atsiskleis žmogaus viduje ir suteiks dvasinės realybės pojūtį.
Iš esmės, mes studijuojame dvasinio pasaulio fiziką – tikslius Šviesos ir noro tarpusavio sąveikos dėsnius.
Šviesa norą sukūrė iš 5-ių dalių, ir kiekviena dalis skirstoma į 5-ias ir dar į 5-ias.
Taigi, išeina 125 pakopos, kuriomis kildamas noras gali tapti panašus į Šviesą, t.y. kelti save dvasinėmis kopėčiomis Šviesos link, kol netaps toks, kaip Jis.
Ką reiškia šis riksmas? Tai mano vystomas noras tapti labiau panašiam į Šviesą, nei dabar. Jei atlikau teisingus veiksmus ir tapau panašus į Šviesą – ji atsiskleis! O jei ne – tai ne.
Todėl nėra jokios prasmės rėkti – reikia keisti savo norą, kol nepasieksi Šviesos.
Gali būti, kad, norėdamas pereiti iš būsenos į būseną, turėsi kelis mėnesius ruoštis, o galbūt kelis metus arba netgi kelis gyvenimus, kol pasieksi tokį pokytį, – pajusi, jog kyli ant kitos pakopos.
Viskas priklauso nuo aplinkos, nuo tavo atkaklumo, nuo to, kaip stengiesi pagreitinti laiką.
Tačiau niekas neturi jokios protekcijos, kreipdamasis į Šviesą, arba galių taip ypatingai surikti, kad Jis padėtų.
Tai griežti dėsniai – kaip fizikoje: arba tu tinki kitai pakopai, arba ne. Jeigu tavyje pakankamai jėgų, kad save pajudintum – judi, o jei ne – ne.
Jeigu man reikia iš vietos pajudinti tonos svorį, tik tada, kai mano jėga taps nors vienu gramu didesnė nei šios tonos – galėsiu ją pajudinti. Ne anksčiau!
Kabalos mokslas ir moko mus, kaip pritraukti Šviesą, kuri suteiks jėgų tapti panašiam į ją.
Iš tos būsenos, į kurią noriu pakilti, galiu pritraukti Šviesą, vadinamą „supančiąja“, „gražinančiąja į šaltinį“.
Ji paveiks mano norą ir pakels mane, padarys panašų į tą aukštesniąją pakopą, iš kurios sklinda Šviesa. Pats savęs pakeisti negaliu.
Visa kabalos išmintis ir slypi tame, kaip, esant apačioje, pritraukti šią Šviesą iš viršaus.
Apie tai pasakyta: „Aš sukūriau blogąjį pradą ir suteikiau Torą jam ištaisyti, kadangi joje esanti Šviesa grąžina į šaltinį“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip augama dvasiniame pasaulyje

Tik panorėk!

Akmeninės širdies malda

Komentarų nėra