Pateikti Šeštadienis, 31 liepos, 2010 dienos įrašai.


Anuliuok save – ir pradėk gyventi

Dvasinis darbas

Dvasinio embriono būsena  –  tai visiškas savęs anuliavimas prieš Aukštesnįjį. Akivaizdi analogija su šiuo pasauliu – juk vaisius taip pat  nieko nesirenka, – ne taip, kaip naujagimis, kuris nevalgo, jei nenori.
Embrionas maitinamas tiesiai per bambagyslę. O tam turi gauti antiegoistinį ekraną, jungiantį jį su motina.
Būti embrionu – didžiulis darbas. Rodos, kas čia tokio – išaugti iš sėklos lašelio iki kažkokių 3 kilogramų svorio. Bet jis išauga ne šiaip iki tam tikro svorio – jis išauga 125 pakopomis!
Pasakyta: „Motinos vandenyse vaisius pasaulį mato nuo krašto iki krašto, žvakė dega viršum jo galvos, ir jis mokomas visos Toros“ – visos Begalybės Šviesos (NARANCHAI).
Jis gauna ir gali įsisavinti tik tiek, kiek anuliuoja save prieš motiną – ir tai turi vykti visose pakopose, iki pat išsitaisymo pabaigos.
Ekranas jam reikalingas tam, kad, anuliavęs savo ego, egoizmu negalėtų sutrukdyti jokiam Aukštesniojo veiksmui. Tarsi jis liktų sėklos lašeliu iki pat savo gimimo, o 3 kilogramų svoris susiformuotų dėl savęs paties anuliavimo.
O iki tol, kol tampi tuo sėklos lašeliu, dvasiniame pasaulyje tu paprasčiausiai neegzistuoji! Anuliuok save dvasinio pasaulio atžvilgiu pačiame pradiniame lygmenyje, anuliuok visą savo egoizmą prieš tau duotą tašką širdyje, tada tapsi dvasinės sėklos lašeliu ir pateksi į aukštesniojo parcufo motiniškas įsčias.
Ir tenai išvysi visus savo draugus – jie jau laukia tavęs! Kad dvasinis vaisius imtų augti ir vystytis, trūksta tik tavęs! Vienam tai neįmanoma – reikia visiems susijungti vienos bendros motinos viduje. 

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio gimimo metodika

Kaip tapti dvasiniu embrionu

Komentarų nėra

Dvasinio kelio etapai

Dvasinis darbas

Klausimas: Iš kokių dalių susideda mūsų dvasinis kelias?
Atsakymas: Dvasinis pakilimas susideda iš kelių etapų: Visatos, Žemės vystymosi, evoliucijos, dvasinio išsitaisymo ir žmonijos dalies susiskaldymo (Izraelio tauta – nuo Babilono iki antrosios Šventyklos sugriovimo), žmogaus vystymasis iki šių laikų, žmonijos patiriama krizė gamtos-Kūrėjo atžvilgiu.
Pradedant šiuo etapu visi žmonės pamažu pajaus būtinybę vystytis aukščiau mūsų pasaulio ir suvokti jo ir to, kas jame vyksta priežastis. Tai atves žmones į kabalos mokslą, atskleistą dar senovės Babilone.
Viskas susiveda į mūsų prigimties keitimą į aukštesniąją prigimtį, egoizmo – noro gauti keitimą į altruizmą – norą duoti. Šis noro keitimo procesas vyksta palaipsniui per 125 pakopas.
Tačiau pradžioje žmogus praeina parengiamąjį etapą – grupėje, teoriškai studijuodamas dvasines savybes, tyrinėdamas savo egoistinę prigimtį.
Po to, kai veikiant aplinkai žmogui kyla pakankamai stiprus noras, kad pakeistų egoizmą į davimą kitiems; bendra gamtos jėga, Šviesa jį pakeis – jis pradės jausti nerimą (virpulį) dėl kitų, panašiai, kaip motina dėl savo vaiko. Tačiau tai tik pakilimas virš egoizmo.
Vėliau ateina etapas, kai įgyjama meilės savybė: žmogus yra pasiryžęs viską atiduoti kitiems, jie jam tampa svarbesni už jį patį.
Šiame etape žmogus visiškai pajaučia Kūrėją ir susilieja su Juo, nes prilygsta Jam savo veiksmais.

Komentarų nėra