Pateikti Šeštadienis, rugpjūčio 28, 2010 dienos įrašai.


Nieko naujo po saule…

Dvasinis darbas

Klausimas: Jei viskas paruošta iš anksto, tai kaipgi visame šiame procese dalyvauja kūrinys? Atrodo, kad jis viską gauna iš aukščiau, ir kad viskas nulemta…
Atsakymas: Žinoma! Jeigu duodu savo sūnui surinkti konstruktorių „lego“ arba parnešu jam vaikiško maistelio, prie kurio triūsė ištisos įmonės ir laboratorijos, nejau visa tai nėra paruošta iš anksto?
Viskas parengta iš anksto, tačiau vaikas auga ir tuo pat metu tampa nepriklausomas. Jis stengiasi užaugti – ir taip bręsta, vysto savo asmenybę, remdamasis visu tuo, kas paruošta iš anksto. Taip vystomės.
Todėl čia negalime sugalvoti nieko naujo, kaip pasakyta: „Valgysime ką sukaupę“. Viskas vyksta pagal rešimot, kurie glūdi mumyse.
Tačiau mes iššaukiame Šviesas, kad jos atskleistų mumyse rešimot, mes pritraukiame mus supančią Šviesą, kad suprastume, ką turime daryti, kad išsiaiškintume.
Mes kaip partneriai dalyvaujame Kūrėjo veiksmuose. Todėl mūsų darbas vadinamas Kūrėjo darbu.
Iš šio darbo mokomės būti panašūs į Jį, ir savo darbe judame pirmyn nuo „gimimo“ stadijos prie „žindymo“ ir „brendimo“.
O vėliau, „grįžimo, kuris grindžiamas meile“ etape jau atliekame veiksmus kaip Kūrėjas. Bet ką reiškia „kaip Kūrėjas“? Jėgos – Jo, mes tik atskiriame, ką ir kaip reikia daryti.
Kai pasiekiame galutinį išsitaisymą (gmar tikun) – reiškia, kad atskleidėme visus Kūrėjo veiksmus mumyse, dalyvaudami juose kaip aktyvūs partneriai, trokšdami, kad tie veiksmai realizuotųsi. Ir nieko daugiau.
Todėl ir sakoma, kad mes ištaisome save. Kiekvienu atliktu veiksmu ištaisau save, kitaip tariant,  visa širdimi sutinku, noriu ir susilieju su pačiu veiksmu. Taip pasiekiame galutinį išsitaisymą.
Visiškai išsitaisius, kai visur kur tampu panašus į Kūrėją, tikriausiai egzistuoja ir kiti veiksmai, kuriuos atlieku labiau savarankiškai, nepriklausomai nuo Aukščiausios jėgos.
Apie tai neturime jokio supratimo. Apie tolimesnius etapus kabalos mokslas nekalba.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie nulemtą likimą

Jeigu paliksi mane dienai…

Komentarų nėra

Kilsime kartu!

Kabala, Mokytojas ir mokinys

Klausimas: Kaip vyksta dvasinis išsitaisymas?
Atsakymas: Iš pradžių aukštesnysis dvasinis parcufas nusileidžia pas žemesnįjį, prilimpa prie jo, įgauna jo formą ir savybes. Paskui ateina Šviesa, ir per ryšį, kuris užsimezgė tarp aukštesniojo ir žemesniojo parcufo, aukštesnysis kildamas gali paimti žemesnįjį ir pakelti jį kartu su savimi.
Todėl būtent sielų kritimas ir sudužimas suteikia galimybę išsitaisyti. Iš pradžių aukštesnioji pakopa nusileidžia pas žemesniąją, sugenda, tampa blogesnė – susilygina su žemesniąja, jos virsta visuma.
Tačiau, kai vėliau ateina Šviesa, aukštesniosios pakopos dalis, nukritusi į žemesniąją, gali prabusti – juk tai jos Šviesa, davimo Šviesa!
Žemesnioji pakopa negali pabusti veikiant šiai Šviesai, jos visai neįkvepia pasakojimai apie meilę ir davimą – joje tik noras mėgautis!
Tačiau dėl jų tarpusavio ryšio aukštesnioji pakopa kildama gali nusitempti žemesniąją su savimi – juk jos kartu buvo nukritę. Būtent čia slypi visas taisymosi stebuklas…

Iš 2010-07-05 d. pamokos „Mokymas apie 10 sfirot“

Komentarų nėra