Pateikti rugsėjo, 2010 mėn. įrašai.


Pasirinkimas be užuominų

Valios laisvė

Mes negalime įsivaizduoti, kas yra valios laisvė. Vienaip ar kitaip, jaučiamės esą laisvi, tačiau iš tikrųjų mus visiškai valdo, net mūsų mintis apie laisvę. Ir todėl nesuvokiame, kas yra tas dvasinis pasaulis.
Tenai priešais save jaučiame Kūrėją, jaučiame Jį kaip Jėgą, kuri viską realizuoja, sprendžia, nulemia. Ir tuo pat metu mumyse yra kažkoks pasiruošimo taškas, kuriame galime nuo Jo atsijungti.
Tuomet mums ir atsiskleidžia galimybė rinktis, po ko mes vėl atliekame apribojimą ir pradedame kurti savo laisvės formą.
O kol kas mes – lyg vaisius motinos įsčiose. Ar jis ten savarankiškas? Ne, jį vysto. Jo realybė – ateities atgarsis, o laisvė – ateityje.
Mūsų pasaulyje žmogus – tai duotų savybių rinkinys, čia nėra sąlygų laisvai rinktis, yra tik iliuzija baltyminėje materijoje.
Pradinė laisvės sąlyga – tapti panašiu į Kūrėją „be priminimų“, nuo nulio. Jeigu anksčiau tave kažkas pažadino, tai jau nėra laisvė.
Štai kodėl mumyse pabunda ypatingas Kūrėjo taškas, kurį vystome ir supriešiname su savo egoistine prigimtimi.
„Noro taškas“ ir priešais jį esantis „Šviesos taškas“ – abu atsirado dėl suskilimo, o taisydami mūsų tarpusavio ryšį tampame panašūs į Kūrėją – laisvi ir nepriklausomi. Be šito „ruošinio“ nebūtume atsiradę ir negalėtume tapti kūriniais, lygiais Kūrėjui.
Viršuje – GE, šventumas, apačioje – ACHAP, o viduryje – Tiferet vidurinysis trečdalis. Ši ypatinga būsena vadinasi „klipat noga“. Aukščiau – Kūrėjo savybė, žemiau – kūrinio savybė, o per vidurį – mano „neutrali teritorija“.
Čia manyje lygiomis teisėmis kovoja šventumas ir bjaurastis, o aš nulemiu jų kovos baigtį. Būtent čia man pavyksta teisingai valdyti šias dvi jėgas, kurias Kūrėjas specialiai sukūrė tam, kad tarp jų suformuočiau savo laisvę ir nepriklausomybę.
Iš 2010 m. rugsėjo 24 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar gyvenime tu pats ką nors padarei?

Kaip rasti savo laisvės tašką?

Laisvė ar tik laisvės iliuzija

Komentarų nėra

Ar yra Dievas?

Filmai, klipai, Kūrėjas

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Padėkite suprasti, ko aš noriu?

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Ko būtent turiu reikalauti iš grupės, ką turiu išsiaiškinti?
Atsakymas: Turiu išsiaiškinti, kas yra davimas – juk šito aš kol kas nežinau! Tai paslėpta mano ryšyje su grupės draugais.
Mes turime kartu stengtis atskleisti davimo savybę tarp mūsų. Ir ne kažkur ten, danguje, o čia, žemėje (arec), t. y., mūsų noruose (racon).
Ir šią žemę (norą) turime paversti „Izraelio žeme“ (erec isra-el, jašar-kel), kad mūsų tarpusavio ryšyje atsiskleidęs noras būtų toks teisingas, stiprus ir aiškus, jog jame atsivertų pirmasis šventas vardas – pirmasis Kūrėjo atskleidimas mums. Jo turime siekti.
Bet tai aiškinamasi kartu, bendrai, o ne individualiai. Tai aiškinasi grupė, priklausomai nuo to, kaip stipriai kiekvienas nori, kad tai įvyktų.
Iš visų šių norų formuojame vieną bendrą, stiprų norą, kad kartu išsiaiškintume, kas yra davimas, kurio norime pasiekti ir kokia forma norime jį atskleisti, o tiksliau – mūsų vienybėje.
Visų šių dalykų pagrindu formuojame savyje poreikį gauti Torą, t. y., pagalbą iš aukščiau, į šaltinį grąžinančią Šviesą. Būtent tai gavo tauta prie Sinajaus kalno – nieko daugiau, išskyrus gebėjimą pasitelkti pagalbon Šviesą.
O galiausiai jiems atsiveria įvairiausios kliūtys ir nuodėmės, atsiveria blogis – kaip indas, skirtas Kūrėjo vardams atskleisti.
Visą laiką atsiskleidžia sudaužyti norai, kuriuos taisome – ir juose atskleidžiame Jo šventą vardą, davimo savybę.
O iki tol randame visiškai priešingą – egoistinę gavimo savybę. Tai reiškia, jog darbo esmė – per neapykantą susivienyti, pasiekti vienybę.

Iš 2010 m. rugpjūčio 11 d. paskaitos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Susisiekiančiųjų indų dėsnis

Vadovas po knygą „Zohar“. Kelias Kūrėjo atskleidimo link

Kūrimo programa

Komentarų nėra

Nuopuolis? Tikrai ne!

Kabala

Kildamas dvasinėmis pakopomis, žmogus tuo pat metu leidžiasi į savąjį ego.
Tarkime, aš atskleidžiau ir ištaisiau tiktai aukščiausią, labai ploną savo egoizmo sluoksnį.
Šiuo lygiu aš susivienijau su grupe, atskleidžiau grupės svarbą ir savo atžvilgiu sužadinau Grąžinančią į šaltinį Šviesą. Tačiau norėdamas pakilti į pirmąją dvasinę pakopą (1/125), turiu praeiti dar du etapus.
Ir štai man atveria antrą noro sluoksnį. Jame aš žymiai blogesnis, žymiai „atžaresnis“, jame aš keikiu, nenoriu girdėti, neigiu, niekinu.
Palyginus su juo, anksčiau aš buvau kaip mažas vaikas, o dabar mane atstūmė žymiai stipriau. Kokiu tikslu? Tam, kad suteiktų galimybę labiau susivienyti, pritrauktų stipresnę Šviesą.
Taip aš žingsnis po žingsnio vystausi, atskleisdamas vis galingesnį egoizmą. Kaip aukštai žmogus bepakiltų, blogio pradas pakyla virš jo.
Jis tam pasiruošęs, žinoma, bet vis tiek nuopuolyje niekas neveikia, ir jis krenta į minus begalybę.
Tiesą sakant, nuopuolis – tai visai ne nuopuolis, o pakilimo būsena, kuriai tu dar nesi pasiruošęs.
Tave tarytum perkėlė į čempionų komandą, nes tavo treneris žino, kad tu jau gali prisijungti prie geriausių. Tau yra sudarytos visos sąlygos, reikia tik pasistengti ir joms prilygti.

Iš 2010 m. rugsėjo 22 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kritimas – tai džiaugsmas

Su savimi keliant visą pasaulį

Komentarų nėra

Dvigubas prasižengimas

Dvasinis darbas

Klausimas: Kas būna, jeigu nededu pastangų?
Atsakymas: Jeigu nesistengi, tave neilgam palieka ir po kurio laiko vėl pažadina. Jeigu ir šį kartą nededi pastangų, tave nuleidžia.
Tu jau nebevertas ir tave palieka – galbūt metų metams arba iki kito gyvenimo ciklo.
Pirmąjį kartą žmogui suteikiama galimybė save realizuoti. Antrąjį kartą siunčiamas priminimas, nauja galimybė ir bausmė.
Iš tikrųjų tai ne bausmė, o išsitaisymas: žmogų „stumia“ nemaloniais pojūčiais ir taip padeda, nors mums atrodo, kad kitaip.
Sakykim, neskubėjai, nieko neveikei ir staiga patekai į bėdą: problemos darbe, su banku ar dar kas nors. Taip tau primena: „Drauguži, norėjai patogiau įsikurti šiame pasaulyje, užuot ieškojęs dvasinio? Pažvelk – pasaulis ne toks ir draugiškas“.
Jeigu ir tai nepadeda, jeigu vis tiek ieškai kitų, nevedančių dvasine kryptimi kelių, tada tave palieka.
Apie tai pasakyta: „Kas vėl nusižengė – gali nusižengti ir toliau“. Dabar gali elgtis kaip tinkamas.
Tik tada, kai kitos sielos išsitaisys, ateis tavo eilė. Vis dėlto labai nepageidautina, kad tave taip atitolintų.


Iš 2010 m. rugsėjo 22 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Malda prieš meldžiantis

Kas yra „nuodėmė“

Jūsų siela pabudo? Neleiskite jai užmigti!

Komentarų nėra

Moteris – pagalba prieš tave patį

Filmai, klipai, Vyras ir moteris

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Apie smulkmenų jėgą

Dvasinis darbas

Klausimas: Kodėl žmogų iš kelio gali išvesti, atrodytų, menki norai?
Atsakymas: Iš pradžių atrodo, kad nuo tikslo mano dėmesį atitraukia tik rimti klausimai, kurių negalima ignoruoti. Bet vėliau vis aiškėja, jog netgi mažos kliūtys išmuša mane iš vėžių.
Ir visgi šios mažos problemos žymiai tiksliau mane kreipia į tikslą. Reikalas netgi ne tas, kad aš nusilpau ir negaliu su jomis susitvarkyti.
Žinoma, rasdamas savyje vis didesnę negalią, jaučiuosi „mazgote“. Tačiau tai mano subjektyvus požiūris. O iš tiesų aš dirbu su žymiai didesniais norais.
Anksčiau nukreipti mano dėmesį nuo dvasinio kelio galėjo kokia nors rimta gyvenimo problema, o dabar pakanka menkniekio, ir aš matau, kad nebesuvokiu tikslo svarbos, nenoriu pasinaudoti tokiomis priemonėmis, kaip grupė ir mokymasis.
Pati mažiausia kliūtis gali nukreipti mane nuo tikslo. Jaučiu, kad tapau žymiai silpnesnis.
Iš tikro tu pamatai, kad dabar tau būtina žymiai labiau pasistengti nei anksčiau, norint išlikti dvasiniame kelyje. Tu judi į priekį – ir todėl iš tavęs reikalauja vis tiksliau nusitaikyti į tikslą.
Grupė taip pat praeina panašias būsenas. Bet kuri kliūtis tiksliai parinkta pagal dvasines pakopas, specialiai tavo būsenai, ir tu visada turi galimybę pakilti virš jos, kitą akimirką gali pakilti į naują pakopą.
Gaila, kad žmonės nepasinaudoja šia galimybe. Tam labai padeda platinimas – jis stumia žmogų pirmyn. Jeigu nedalyvauji platinime, grupės gyvenime, sugaištis gali tęstis mėnesių mėnesius.
O juk realizavęs kabalą laimi būtent ištaisymą šiame gyvenime, o ne per kelis gyvenimo ciklus.

Iš 2010 m. rugsėjo 22 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Daugiau norų – gerų ir skirtingų…

Šis darbas žmogui!

Kliūtys ar pagalba kelyje?

Komentarų nėra

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Dvasinis darbas, Kabala

Klausimas: Jūs aiškinote, kad mums ant kiekvienos iš 125 pakopų iš anksto paruoštas noras (kairioji linija) ir Šviesa (dešinioji linija). Teisingai sujungęs norą ir Šviesą, žmogus pakyla ant šios pakopos. Ką tai reiškia praktiškai?
Atsakymas: Gamtoje yra dvi jėgos – davimo  ir gavimo, „+“ ir „-“, dešinioji ir kairioji linijos. Abi jos kyla iš Kūrėjo, o man iš jų reikia sukomponuoti viduriniąją liniją.
Kairioji linija – jėga gauti, dešinioji – jėga duoti. Aš turiu jas sujungti, pastatęs tarp jų „pasipriešinimą“ arba „motorą“. Aš jas sujungiu – ir jos nuo mano pastangų pradeda veikti.
Mano veiksmų rezultatas, šis pasipriešinimas arba motoras, vadinasi „siela“ arba „žmogus“.
Tarkime, aš ant pirmos pakopos iš savęs suformavau žmogų. Priešais mane iškyla kita pakopa. Kur slypi skirtumas tarp „žmogaus“ ant pirmos pakopos ir ant antros?
Aš turiu dar labiau iškelti „tikėjimą aukščiau žinojimo“ (davimą aukščiau gavimo), sukurti ekraną, jungiantį juos, padaryti taip, kad kli būtų panaši į Šviesą, pritraukti supančią Šviesą, kad ji padėtų man sukonstruoti ekraną (jungtį tarp dešiniosios ir kairiosios linijos).
Noras su ekranu turi būti panašus į Šviesą. Gavimo jėga kairiojoje linijoje turi būti lygi davimo jėgai dešiniojoje linijoje. Jeigu tai pasiekiu – įgyju kitą pakopą.

Ištrauka iš 2010 m. rugsėjo 22 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus kelyje

Kaip gi gauti Begalybės Šviesą

Trys linijos

Komentarų nėra

Vėžys

Egoizmo vystymasis, Filmai, klipai, Sveikata

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Stimuliatorius: visos pastangos taps apdovanojimu

Dvasinis darbas

Klausimas: Ką daryti, jeigu stimuliatorius nesuteikia man jokio įkvėpimo ir svarbos?
Atsakymas: Tai nesvarbu! Stimuliatorius – tai pareiga. Laiduodamas nejaučiu įkvėpimo, bet privalau tai realizuoti.
Turi į jį vis iš naujo dėti pastangas. Ir kol tai darai, tarytum netenki, juk tu juo rūpiniesi, duodi jam viską „iš savęs“.
Ir taip bus tol, kol visi nesusijungs tiek, kad atskleistų pirmąją dvasinę pakopą – tada pajausi savo atiduotas pastangas ne kaip praradimą, o kaip apdovanojimą.
Ir kol kas tai iš tikrųjų praradimas – tavo artimieji, aplinkiniai žmonės žiūri su nuostaba: „Į ką tu save investuoji?!”
Ir nieko jiems neįmanoma paaiškinti, kaip ir sau pačiam, kol nebus atsakyta į visas tavo pastangas. Todėl turime pasistengti kuo greičiau užbaigti šį procesą.

Ištrauka iš 2010 m. rugsėjo 22 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

„Stimuliatorius“ – tai dvasinis dalykas

Iš virtualios realybės – į dvasinę

Dvasinis stimuliatorius – žingsnis į ateities visuomenę

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai