Žmonės mano, kad malda yra susijusi su religija, religingais žmonėmis, ir yra nutolusi nuo paprasto pasauliečio.
Tačiau taip nėra! Juk visi šiame pasaulyje mus supantys išoriniai apvalkalai, fiziniai kūnai, daiktai – visa tai noro pasireiškimas. Be noro, kuris sau sukuria visus šiuos apvalkalus, daugiau nieko nėra.
Ir todėl mes, patys to neįtardami, savo norais nulemiame visą savo gyvenimą: į kokią būseną pateksime po akimirkos ir kaip jausime šią tikrovę!
Norime to ar nenorime, tačiau mes visąlaik meldžiamės: prašome, kaip nors pripildyti mūsų norą. Mes darome tai visiškai nesąmoningai, man nereikia sąmoningai apie kažką galvoti arba dėl kažko melstis.
Noras sudaro visą mūsų vidinę esmę, o mano pojūtis, kad man kažko trūksta – ir yra vadinamas malda.
Kiekvieną akimirką kažko norime, ir tokiu būdu veikiame tikrovę, kurioje nėra nieko, išskyrus norą ir noro jėgas.
Išeitų, kad kiekvieną sekundę kažko noriu ir dėl to meldžiuosi. Mūsų norai susijungia vienas su kitu ir valdo visą pasaulių sistemą, nuolatos kurdami man naujus paveikslus, naujas būsenas.
Mes statome šį pasaulį savo maldomis! Visa, ko mums reikia – tai pakeisti savo prašymus, nepaisant to, kad širdis nenori! Ir tada atskleisime naują pasaulį, juk visas pasaulis – tai pojūtis mano noro viduje.
Kabalos mokslo pavadinimas kilęs iš žodžio „kabala“ – gavimas, nes kalba apie tai, ką gausi kitą akimirką.
Tik tu apibrėži, kokia ji bus, ką joje gausi ir pajausi. Ar sugebėsi pakeisti savo pasaulio matymą, nukreipęs savo norą reikiama linkme (tai vadinama malda)?
Jeigu pakeisi savo maldą ir užuot troškęs to, ko nori dabar, imsi norėti to, ko reikia, – tai pakeisi visą pasaulio ir realybės paveikslą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio pasaulio fizikos dėsniai

Akmeninės širdies malda

Kaip prašyti, kad būtum išgirstas?

Klausimas: Pamokos metu dažnai daug ką suprantu, o po to pamirštu viską, apie ką galvojau ir supratau. Ar teisingas toks tobulėjimas?
Atsakymas: Būtent užmaršumas yra pati geriausia žmogaus savybė, kitaip jis nesugebėtų keisti savo būsenų. Juk keičiantis norui keičiasi ir jam tarnaujantis protas.
Atmintis veikia mechaniškai ir yra susijusi tik su protą atitinkančiu noru.
Jeigu turime keisti norą iš gavimo į davimą, tai mūsų atmintis turi apsivalyti ir pradėti aptarnauti naujas savybes-norus.
Todėl nereikia rūpintis, ar įsimeni studijuojamą medžiagą! Reikia rūpintis, kaip ją pajausti, kaip auginti norą duoti: ar šis noras tampa jautresnis ir susijungia su kitais, ar supranta, kad nenori susijungti su kitais. Reikia rūpintis tik pajautimu!
Nesijaudinkite, protas visada išsivystys šalia pojūčių. Jis susiformuos, kad aptarnautų jausmus – taip mus sukūrė gamta. Todėl sakoma, kad „ne protu mokomės“.
Kabala nesuvokiama protu ar sukauptų žinių kiekiu – čia nėra jokių egzaminų, kad patikrintum, kas daugiau įsiminė ar suprato. Širdis supranta!
Ir jeigu žmogus užmiršta ir nesupranta, ką išgirdo per pamoką, jeigu jaučia, kad medžiaga išnyksta jam tobulėjant: tiek mokėsi, tūkstantį kartų apie tai girdėjo, bet taip ir nesuprato, – tai rodo teisingą tobulėjimą.
Vadinasi, jis reikalauja pakeisti jo norą, reikalauja išsitaisymo, o ne tiesiog mechaniškai pripildo save žiniomis.
Todėl žmogus turi labai įdėmiai žiūrėti, ko jam reikia iš studijų ir kokius pokyčius nori savyje išvysti.
Galbūt jis nori suprasti, tapti protingas, tai vadinama „daugiau svarstyti nei daryti“, kai žmogus gauna daugiau žinių nei taisosi? (Juk veiksmas – tai išsitaisymas). Ir tai didelė klaida.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiveria „Zohar“

Ieškok ir tikrai rasi!

Dėkokite Kūrėjui!

Trečia dalis („Mokymas apie 10 sfirot“, 4 skyrius, 269 psl.)

Ketvirta dalis (Įvadas į „Panim Meirot“ 20 d.)

Antra dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Vajechi“, 144 d.)

Pirma dalis (Rabašas, 34 straipsnis)