Gelbstintis užmaršumas

Knyga „Zohar“

Klausimas: Pamokos metu dažnai daug ką suprantu, o po to pamirštu viską, apie ką galvojau ir supratau. Ar teisingas toks tobulėjimas?
Atsakymas: Būtent užmaršumas yra pati geriausia žmogaus savybė, kitaip jis nesugebėtų keisti savo būsenų. Juk keičiantis norui keičiasi ir jam tarnaujantis protas.
Atmintis veikia mechaniškai ir yra susijusi tik su protą atitinkančiu noru.
Jeigu turime keisti norą iš gavimo į davimą, tai mūsų atmintis turi apsivalyti ir pradėti aptarnauti naujas savybes-norus.
Todėl nereikia rūpintis, ar įsimeni studijuojamą medžiagą! Reikia rūpintis, kaip ją pajausti, kaip auginti norą duoti: ar šis noras tampa jautresnis ir susijungia su kitais, ar supranta, kad nenori susijungti su kitais. Reikia rūpintis tik pajautimu!
Nesijaudinkite, protas visada išsivystys šalia pojūčių. Jis susiformuos, kad aptarnautų jausmus – taip mus sukūrė gamta. Todėl sakoma, kad „ne protu mokomės“.
Kabala nesuvokiama protu ar sukauptų žinių kiekiu – čia nėra jokių egzaminų, kad patikrintum, kas daugiau įsiminė ar suprato. Širdis supranta!
Ir jeigu žmogus užmiršta ir nesupranta, ką išgirdo per pamoką, jeigu jaučia, kad medžiaga išnyksta jam tobulėjant: tiek mokėsi, tūkstantį kartų apie tai girdėjo, bet taip ir nesuprato, – tai rodo teisingą tobulėjimą.
Vadinasi, jis reikalauja pakeisti jo norą, reikalauja išsitaisymo, o ne tiesiog mechaniškai pripildo save žiniomis.
Todėl žmogus turi labai įdėmiai žiūrėti, ko jam reikia iš studijų ir kokius pokyčius nori savyje išvysti.
Galbūt jis nori suprasti, tapti protingas, tai vadinama „daugiau svarstyti nei daryti“, kai žmogus gauna daugiau žinių nei taisosi? (Juk veiksmas – tai išsitaisymas). Ir tai didelė klaida.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiveria „Zohar“

Ieškok ir tikrai rasi!

Dėkokite Kūrėjui!

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.