Pateikti Pirmadienis, rugsėjo 6, 2010 dienos įrašai.


Ir varge, ir džiaugsme būsime kartu…

Grupė

Klausimas: Ką daryti, jei visa grupė patiria kritimo būseną?!
Atsakymas: Nuostabu! Turime žvelgti į tai, kaip į galimybę, duotą iš aukščiau, idant būtume „kaip vienas žmogus su viena širdimi“!
Juk mes visi kartu, viename nore, vienos būsenos, ir tai puiku – mes susijungėme. Dabar galime išnaudoti šio susijungimo jėgą, kad pakeistume dabartinę būseną.
Kūrėjas suteikė mums vienybės jėgą, kai esame blogiausios, labiausiai nuo Jo nutolusios būsenos pakopoje. Tačiau šiame kritime yra Jo jėga – susijungimo jėga! Tad pasitelkime šią jėgą, kad išeitume iš kritimo.
Reikia daryti tik viena: nesikoncentruoti į tai, kad nukritome, reikia koncentruotis į tai, kad esame susieti draugėn!
Reikia perkelti dėmesį nuo vieno į kitą: nuo laikinos būsenos į ryšių sistemą, kas kad ji egoistinė, ir imti stiprinti vienybės jėgą, netgi dėl egoizmo, nekreipiant dėmesio į tai, kad patiriame visišką dvasinį nuopuolį, kad esame nusivylime: „Kas kad nukritome, svarbiausia, kad esame kartu – juk ši vienybės jėga priklauso Kūrėjui ir duodama mums iš aukščiau. Vienybė – tai Jo savybė“.
Dabar kuo labiau stiprindami šią vidinę įtampą, jungiančią draugus grupėje – kai esame pačios blogiausios būsenos, kai pykstame ant šios būsenos, ar priekaištaujame Kūrėjui, arba iš viso nekreipiame dėmesio į nuopuolį, – staiga pamatysime, kaip ši vienybės jėga ima mus visus drauge kelti aukštyn!

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio gimimo paslaptis

Žingsnis po žingsnio

Kartu kylame dar aukščiau!

Komentarų nėra

Ar gyvenime tu pats ką nors padarei?

Valios laisvė

Klausimas: Kodėl kai kuriems žmonėms Kūrėjas leidžia elgtis žiauriai, nusikalstamai?
Atsakymas: Kabalos mokslas aiškindamas tikrovės suvokimo, valios laisvės ir žmogaus prigimties klausimus sako, kad žmogus šiame pasaulyje neturi jokios pasirinkimo laisvės. Todėl žmogus neatlieka jokių savarankiškų veiksmų.
Jeigu jis įgyja pasirinkimo laisvę, kurią dvasinio tikslo siekimo atžvilgiu galima realizuoti tik kabalistinėje grupėje, tada, galima sakyti, žmogus gauna tam tikrą jam priskiriamų veiksmų laisvę.
Tačiau žmonės, kurie neatskleidė dvasinės tikrovės ir nesujungė dviejų priešybių: ketinimo ir veiksmo, – tarsi nieko ir neveikia!
Jie baigia šį gyvenimą lyg nebūtų gyvenę. Kitaip tariant, jie negyveno kaip „žmonės“ – gyveno tik jų biologinis kūnas, kaip ir visų kitų gyvūnų.
Tai gyvenimas pagal prigimties komandas, o pakilti virš prigimties žmogus gali tik tikėjimu aukščiau žinojimo, kai nori įgyti kitokią prigimtį.
Šių dviejų prigimčių: aukštesnės ir žemesnės sujungimas ir yra vadinamas žmogumi žmoguje. Ir tik šitai pasiekusieji atliko kažkokius savarankiškus veiksmus, už kuriuos galima bausti ar pateisinti.
Tai reiškia, kad tik iš kabalisto galima reikalauti atsakomybės už savarankiškus veiksmus. Iš paprasto žmogaus nėra ko reikalauti – juk jis veikia paklusdamas savo prigimčiai, viena kryptimi, pats nieko nedaro.
Žinoma, mūsų pasaulyje mums būtinos bausmės, tačiau jas skiriame ne savo noru, o todėl, kad mus tam įpareigoja aukščiausiasis valdymas – per teismus, valstybę, policiją – kad pagreitintume vystymąsi!
Taip žmones–marionetes veikia aukščiausiasis valdymas, tam, kad jie priartėtų prie laisvo pasirinkimo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rasti savo laisvės tašką?

Lynu – tiesiai pas Kūrėją

Paliepus ar pasirinkus

Komentarų nėra

10-09-06 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Šamati “ 42 straipsnis)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

10-09-06 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Rabašas, 10 straipsnis)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra