Klausimas: Ar jausdamas, kad mano prašymas egoistinis, turiu nebeprašyti?
Atsakymas: Blogiausia būtų liautis prašius. Tai reikštų, kad grįžtama į gyvūninę būseną – juk gyvūnas nemoka melstis.
Turima galvoje tikroji malda apie išsitaisymą, o ne tiesiog ašaros arba perskaityti žodžiai. Malda – tai prašymas pasiekti tyrąjį, nesavanaudišką davimą.
Ir, žinoma, kaip tu gali to prašyti? Tai bus tik dar didesnis egoizmas. Vadinasi, malda yra tada, kai prašai ne dėl savęs.
Juk jeigu prašytume dėl savęs, tai kur čia būtų dvasingumas: kreiptumės į Kūrėją, kad patenkintume mūsų egoizmo reikalavimus?
Malda Kūrėjui gali būti tik prašant davimo jėgos – nuo šito viskas prasideda. Tačiau po to reikia išsiaiškinti, kam tau reikalinga davimo savybė, kodėl tu jos nori.
Turiu išsiaiškinti, ar noriu duoti tam, kad dar daugiau gaučiau savo egoizmui.
Visos 125 kilimo pakopos – tai šios maldos išsiaiškinimo lygmenys. Mane pasiekia šviesa AB-SAG, kuri man reikalinga, idant išsiaiškinčiau visas savo noro detales. Kiekvienoje pakopoje, būdamas bet kokios būsenos, aš vis daugiau išsiaiškinu.
Ir todėl suprantu, kad būtinas mane supantis pasaulis, draugai ir priešai, kvailiai ir išminčiai, silpnieji ir didvyriai, besiveržiantys tikslo link. Man reikalingi jie visi, juk aiškindamasis savo santykį jų atžvilgiu, nukreipiu save į Kūrėją!
Jeigu malda – tai nesavanaudiškas prašymas, be jokio asmeninio intereso ir naudos, tai kaip dar man ją išsiaiškinti?
Tik prašydamas visuomenės labui ir joje aiškindamasis savo prašymą. Ir tada suprantu, kodėl Kūrėjas taip sukūrė mane ir visą mane supantį pasaulį.
Visa tikrovė sukurta ir suformuota tik dėl šio tikslo – kad teisingai kreiptumės į Kūrėją ir gautume tai, ko prašome – tikrąją davimo savybę, Kūrėjo prigimtį, kuri pakeis mūsų egoistinę prigimtį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų maldomis sukurtas pasaulis

Dvasinio pasaulio fizikos dėsniai

Akmeninės širdies malda