Visą laiką kartojamas tas pats klausimas: kodėl Šviesa iš pat pradžių negalėjo sukurti kūrinio, jau prilygstančio Kūrėjui?
Tačiau tai neįmanoma! Neįmanoma tiesiogiai perduoti davimo savybės iš Kūrėjo kūriniui.
Todėl mums tenka patirti pasaulių sudužimą (pasaulyje Nekudim) ir sielos sudužimą (Pažinimo Medžio nuodėmė).
Kitaip negalima sujungti, patalpinti vienos į kitą davimo ir gavimo savybių (Binos ir Malchut).  Tik per sudužimą, Adomo nuodėmę (sudužimu) arba Šventyklos sugriovimą.
Bet kas gi privertė žmogų atsikąsti Pažinimo Medžio vaisiaus (obuolio)?
Tai tas pats, kai kartais matai malonumą ir supranti, kad jis žalingas, jauti gėdą, tačiau pasirengęs jį peržengti, nes pagunda labai jau didelė ir neįmanoma atsisakyti, net jei tai gresia mirtimi.
Ir malonumas neužgesina gėdos, tačiau kartu verčia tave tęsti toliau!
Štai čia ir reikia padaryti išvadas ir išmokti, nes būtent šiame taške atskleidi Adomo nuodėmę bendro egoizmo (Pažinimo Medžio) atžvilgiu, apie kurį pasakyta: „Valgiau ir dar valgysiu!“ – jis nesugeba atsispirti, šis malonumas aukščiau jo, nors žino, kad jis uždraustas.
Tai būtent tas taškas, kuriame atsiskleidžia skirtumas tarp Šviesos ir noro. Ir jeigu pajausi jį ir norėsi ištaisyti, tai pajusi, kaip tau reikia grąžinančios į šaltinį Šviesos!
Pasirinkimo nėra, tik taip galima pajausti, kad pražuvai ir tave gali išgelbėti vien stebuklas iš aukščiau! Ir tada reikalauji Šviesos ir būni išgelbėtas.
Išgelbėjimas ateina tik iš šio taško „žmogus“, o „gyvūnų“ Kūrėjas nekviečia išeiti iš Egipto, tai „žmogus“ išeidamas paskui save veda „gyvulius“…

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rasti savo laisvės tašką?

Visa kūrinija – Kūrėjo žaidimas

Kodėl Dievas sukūrė dangų ir žemę?