Pateikti Sekmadienis, rugsėjo 12, 2010 dienos įrašai.


Kritimas – tai džiaugsmas

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kaip turiu reaguoti pajutęs, jog nukritau?
Atsakymas: Šį kritimą turiu suvokti kaip šauksmą iš aukščiau: „Kas man jį atsiuntė? Kam?“. Man atskleidė naują būseną.
Baal Sulamas rašo: „Džiaugiuosi atsiskleidžiančiais nusidėjėliais“ – manyje atsiskleidžiančiomis „naujomis“ egoistinėmis savybėmis.
Žinoma, jos slypėjo manyje visada, bet dabar man tapus stipresniam jos atsiskleidžia, kad nepaisydamas jų išlaikyčiau ryšį su Kūrėju kaip išlaikau patirdamas pakilimo būseną.
Tai nemalonus jausmas tuščio noro viduje, bet pakilus virš šio noro galima iš karto džiaugtis tuo, kad jis atsiskleidė ir su juo tu neabejotinai greitai atskleisi stipresnį ryšį su grupe, su Kūrėju.
Todėl pajutus kritimą reikia tuoj pat užmegzti ryšį su grupe ir imtis įvairių veiksmų, kad šį kritimą paverstum susivienijimo jėga.
Kritimu atskleidžiamas didesnis mūsų susijungimo tikslumas, kai dar nesu užmezgęs ryšio su grupe ir dabar turiu susijungti.
Man atrodė, kad su grupe buvau surištas „storu lynu“. O dabar matyti, kad šio lyno viduje yra labai daug plonų siūlelių, kuriais aš nesusijęs su grupe.
Ir taip aš kylu, vis labiau tikslindamas, stiprindamas susijungimą. Todėl džiaugiuosi tokiu atskleidimu, juk jis grįstas ankstesne būsena.
Jūs greitai pajusite, kad kritimas – tai džiaugsmas. Juk viskas priklauso nuo to, kaip į jį žiūriu: ar tik kaip į būseną, ar kaip į priemonę tikslui pasiekti.
Darbas teikia džiaugsmą. Tikras profesionalas džiaugiasi susidurdamas su problemomis savo darbe.
Tai suteikia jam galimybę pritaikyti savo profesionalumą, ieškoti sprendimo, sukurti kažką naujo, parodyti meistriškumą.
Kodėl kuriantiems žmonėms reikalinga „mūza“, kodėl jiems būdingi nuolatiniai ieškojimai, maišatis ir nerimas – kol negimsta naujas kūrinys?
Tai gali būti bet kurios profesijos žmogus, netgi santechnikas, bet jeigu jis yra meistras, tai jaučia savo profesiją.
Todėl atsiveriantys sunkumai ar ypatingos sąlygos – tai pasiekimas, be kurio neapsieisi.
Mes nesuprantame, nevertiname to, kiek daug Šviesos mums atskleidžia atsiveriantys mumyse trūkumai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ir varge, ir džiaugsme būsime kartu…

Jis pirmas ir Jis paskutinis, bet per vidurį – Aš

Kvietėte dvasinę greitąją?!

Komentarų nėra

Kas padės išsaugoti šeimą?

Vyras ir moteris

Padėti išsaugoti šeimą gali tik stipri visuomenė, kuri abiems sutuoktiniams nurodo teisingą dvasinio vystymosi kryptį, – jie juk pereina skirtingas būsenas – ir pakilimus, ir nuopuolius.
Jie turi būti šios visuomenės dalimi ir suprasti, kad dvasiškai vystytis vienam neįmanoma – reikalinga pora.
Ateities visuomenė rimtai rūpinsis santuokos ryšiais. O tam reikalinga aplinkos įtaka.
Mes pakankamai gavome smūgių iš gamtos, kad suprastume, jog turime siekti pusiausvyros su ja.
Reikia palaikyti gerus tarpusavio santykius, tada harmonija grįš pas mus ir viskas normalizuosis: karštis, šaltis, magnetinis laukas, tūkstančiai kitų parametrų – visur nusistovės pusiausvyra.
Jausime, kad šis pasaulis – Rojaus sodas (net materialiajame lygyje)!
Tam reikia pasiekti pusiausvyrą ir tai labai paprasta sąlyga – būk susijęs su kitais visose srityse, visuose lygiuose: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogiškajame. Ir viena iš tų sąlygų – teisingas ryšys šeimoje.
Kabalistai nepriimdavo mokytis nevedusių vyrų, nes vyras be moters – tai tik „pusė kūno“. O „pusės kūno“ ištaisyti neįmanoma. Anksčiau šio reikalavimo buvo labai griežtai laikomasi.
Šiandien viskas laisviau, visiems leidžiama mokytis, nes esame pereinamajame periode ir negalime versti žmonių kurti šeimas, jei tai ne jų jėgoms.
Bet ateis laikas, tikiuosi, greitai, kai ateinanti karta supras, kad, norint pasiekti pusiausvyrą su gamta, mums reikalinga materiali tvarka – šeima.
Bet išsaugoti šeimą galima tik susivienijus  dėl vieno dvasinio tikslo. Ryšys tarp sutuoktinių buitiniame, materialiame lygyje (vaikai, šeima, namai, ūkis) jau neišlaiko žmonių kartu.
Egoizmas išaugo tiek, kad žmonių tai jau nesieja. Kiekvienas turi darbą, geba išsinuomoti būstą ir visiškai save aprūpinti.
Žmogus šiais laikais jaučiasi santykinai nepriklausomas, jam nereikia sutuoktinio (-ės) ir vaikų palaikymo. Tam jis turi prekybos centrus, šiuolaikinę buitinę techniką, sveikatos draudimą. Viskas jau ne taip, kaip anksčiau, kai be šeimos tiesiog pražūtum.
Todėl tik aukštesnis tikslas, pakeliantis nuo gyvūninio iki žmogaus lygmens (Adam – nuo žodžio „panašus“), prilygstančio Kūrėjui, atskleidžiantis mums amžinybę ir pakeliantis virš žemiškojo gyvenimo ir mirties, gali užtikrinti vidinį, dvasinį ryšį šeimoje.
Tačiau šiandien tai – dar ne kiekvieno jėgoms.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsisakyti praeities, kad įžengtum į ateitį

Meilė, šeima ir kūrimo tikslas

Jaunimas nesiveržia tuoktis

Komentarų nėra

10-09-12 d. rytinė pamoka (3 dalis)

Pamokos

Trečia dalis (Mokymas apie 10 sfirot, 6 skyrius, 1736 psl.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Ketvirta dalis (Minint Rabašą. Baal Sulamas 38 laiškas)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

10-09-12 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Knyga Zohar, skyrius „Vajechi“, 245 d.)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

10-09-12 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pirma dalis (Rabašas, 33 straipsnis)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra