Jungiant Kūrėją ir kūrinį

Realybės suvokimas

Klausimas: Ką jaučia visiškai išsitaisęs kabalistas?
Atsakymas: Galutinai ištaisytoje būsenoje (gmar tikun) vyksta nuolatiniai milžiniški pasikeitimai.
Siela būna nuopuolio ir pakilimo būsenos „vienu metu“, kadangi jai šios dvi priešingos būsenos tolygios, vieningos.
Šios dvi kraštutinybės susijungia joje į vieną visumą, todėl kad žmogus ištaisė savo santykį su jomis, kaip su vienu reiškiniu.
Bet mums toliau kylant Begalybės pasaulio link, „perėjimai“ iš tuštumos į pripildymą nesibaigia, o virsta iš esmės priešingų Kūrėjo veiksmų sugretinimu: „esąs iš esančio“ ir „kažkas iš nieko“ (ješ mi ješ ve ješ mi ain). Ir būtent aš, žmogus, sujungiu juos kartu, savyje, papildydamas Kūrėjo veiksmą.
Tuo pagrįsta žmogaus sukūrimo būtinybė, – kad jis šias dvi kraštutinybes sujungtų savyje ir iš „kažkas iš nieko“ atskleistų, kas yra „esąs iš esančio“ – kas yra Kūrėjas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Absoliuti ramybė begaliniame judėjime

Būsimas pasaulis – kitą akimirką

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>