Pateikti Šeštadienis, rugsėjo 18, 2010 dienos įrašai.


Kaip sušukti, kad būtum išgirstas?

Grupė, Laidavimas

Mes sukuriame tarpusavio ryšį, tarpusavio priklausomybę, laidavimą, meilę, būtinybę būti kartu.
Tokį ryšį (vietą) turime sukurti, kad atskleistume joje nuo mūsų besislepiantį Kūrėją. Šioje mūsų sukurtoje vietoje, „Sandoros palapinėje“, Jis kalbės su mumis.
Be šio „komunikatoriaus“ tarp mūsų ir Kūrėjo šauktume į tuštumą. Kreiptis galima tik į tą pavidalą, kurį sukūrėme tarpusavio ryšio vietoje – Kūrėjo šventovėje.
Pasakyta, kad tik per meilę kitiems galima pajausti meilę Kūrėjui. Todėl norėdami atskleisti Kūrėją kuriame mūsų dvasinę laidavimo ir palaikymo sistemą.
Štai kodėl pirmiausiai būtina sukurti grupę. Pirmoji sąlyga prie Sinajaus kalno gauti Torą, taisančią Šviesą (tai būsena, kai atskleista mūsų tarpusavio neapykanta), buvo ne galimybė, o pasirengimas susiburti kaip vienas žmogus su viena širdimi, ir dirbti, kad susivienytume pagal principą „padarysime ir išgirsime“.
Kad ir koks menkas šis pasirengimas, bet jeigu jis yra, mumyse atsiveria bendras taškas – „langas“ per kurį galima kreiptis į Kūrėją. Juk šis bendras taškas jau yra Acilut pasaulio Malchut, Šchina.
Taip turime suprasti pasirengimą Torai gauti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar“. Kelias Kūrėjo atskleidimo link

Kaip paveldėti „tėvų nuopelnus“

Panorėkite – ir išgirsite!

Komentarų nėra

Minint Baal Sulamą

Baal Sulamas, Realybės suvokimas

Mes nutolę nuo Begalybės pasaulio per 125 Šviesos silpnėjimo pakopas, paslėptis. Esame visiškai atskirti nuo tikrosios realybės, tarsi būtume be sąmonės, nesuprastume, kas mes ir kur esame.
Turime pabusti iš šios būsenos, atgauti sąmonę ir per 125 pakopas grįžti į tą vietą, iš kurios nusileidome, – į savo šaknį. Šiame kelyje iš apačios į viršų atskleisdami paslėptį prilygstame Kūrėjui, tampame kaip Jis.
Iš tikrųjų, šiame pasaulyje žmogus neturi jokios galimybės prabusti pats ir pakilti iš žemiausio taško, paslėpto po 125 paslėpties pakopomis. Sakoma: „Negali kalinys pats išsilaisvinti iš kalėjimo“ – jam būtina išorinė jėga.
Mes nejaučiame Aukštesniojo pasaulio, gyvename melagingoje realybėje. Šioje nesąmoningos būsenos pakopoje mums atrodo, kad gyvename, o aplink mus yra pilnas žmonių pasaulis, Žemės rutulys ir Visata. Štai tokie vaizdiniai kyla mums esant nesąmoningos būsenos ir mes manome, jog tai tikrasis gyvenimas.
O tada lyg per sapną mus pasiekia balsai: „Tu juk be sąmonės, atplėštas nuo tikrojo gyvenimo, nuo dvasinio pasaulio!“ – mes jais netikime. Ir tik iš šalies mus stebintys žmonės supranta, kad mes be sąmonės.
Todėl turime būti dėkingi už pažadintą mumyse „tašką širdyje“. Per šį tašką imu skirti kažką, ateinantį iki manęs iš kito pasaulio, tai – kas yra kitokia realybė. O didieji kabalistai stengiasi mus atgaivinti, pažadinti tikrajam gyvenimui.
Nuo Adomu, kuris pirmasis atgavo sąmonę, iki šių dienų buvo ilga grandinė kabalistų, pasiekusių tikrąjį gyvenimą. Tačiau šiandien visi turime atgauti sąmonę.
Ir mūsų gydytojas Baal Sulamas su savo asistentu Rabašu stengiasi iš visų jėgų, kad mes pajaustume. Tai jie pritraukia Šviesos spindulį, prasiskverbiantį iš tikrosios realybės į mūsų atjungtą sąmonę.

Iš 2010-09-16 d. pamokos skirtos Baal Sulamo atminimui

Komentarų nėra