Pateikti Pirmadienis, 20 rugsėjo, 2010 dienos įrašai.


Sielų susijungimas = panašumas į Šviesą

Dvasinis darbas, Grupė

Baal Sulamas sako, kad tik susibūrus į grupę galima susijungti su Šviesa. Kitaip Šviesa mūsų nesuvokia – juk turime tapti panašūs į ją.
Ir tada susijungsime kaip kištukas lizde – esant tiksliam atvirkštiniam formų panašumui.
Po to Šviesa galės mus veikti – visas tuštumas mumyse ir jas ištaisyti prilygindama mus sau pagal mūsų norą mokymosi metu.
O tam, kad Baal Sulamo straipsniai būtų teisingai studijuojami, jo vyriausiasis sūnus Rabašas sukūrė ryšių su tėvo kūriniais metodiką. Turėdami ją galime būti tikri, kad viską realizuojame teisingai.
Tačiau nereikia pamiršti, kad visi kabalistai kalba apie grupės būtinybę, kurioje įkūnijame šią metodiką tapdami panašūs į Šviesą.
Žmogus nesugeba to atlikti vienas. Net jeigu yra pakilęs į didelį dvasinį aukštį – nesusijungęs negalės toliau kilti ir netgi išsilaikyti pasiektame lygyje.
Netgi jau pasiekęs 124-ąją pakopą, dirbdamas vienas nesugebės pakilti ant paskutiniosios, 125-osios pakopos.
Prisiminkite istoriją apie Josi Ben Kismą, kuris pasakė, kad palikęs savo mokinius neįstengs tobulėti. Taip pat praras jau pasiektą lygmenį.
Nesvarbu, kad jie maži, o jis mokytojas, svarbu, kad jie kartu. Susijungėme – esame panašūs į Šviesą. Nesusijungėme – nesame panašūs. Tai tiesiog būtina sąlyga!

Ištrauka iš 2010 m. rugsėjo 16 d. pamokos, skirtos Baal Sulamui atminti

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sušukti, kad būtum išgirstas?

Vadovas po knygą „Zohar“. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Mes visi atsakingi vienas už kitą

Komentarų nėra

Kaip priartėti prie Kūrėjo

Kabalos mokymasis

Klausimas: Kaip suprasti „Sulam“ komentarus arba kitus kabalistinių knygų komentarus?
Atsakymas: siekiantysis duoti, veikiamas paslėptos Šviesos (Or Makif), pradeda jausti savyje gavimo ir davimo savybes įvairiose formose ir ryšiuose. Tai lyg mūsų pasaulis, kurį jaučiame su daugybe jo detalių ir sąveikų. Atrasdamas savyje visą savybių pasaulį, žmogus taip pat sužino šių savybių pavadinimus.
Kitaip tariant, šventosios knygos pasakoja apie tai, ką žmogus atskleidžia savyje. O knygos, parašytos kabalos kalba, pasakoja apie savybes, kurias žmogus randa, tai panašu, kaip mūsų pasaulio mokslai aiškina savybes to, ką matome.
Todėl kabala yra Aukštesniojo pasaulio mokslas, ir priklausomai nuo to, kiek jį perprato, siela gali suprasti savo būsenas ir paskatinti savo vystymąsi.
Knygos „Zohar“ skaitymas be „Sulam“ komentarų gali žmogui atverti Aukštesnįjį pasaulį taip, kaip paprastam žmogui atvertas mūsų pasaulis – jis mato, bet jo nesupranta. O „Sulam“ komentarų perpratimas leis kabalistui pažinti, valdyti savo būsenas bei galimybes priartėti prie Kūrėjo, kaip kad šio pasaulio žinovas moka jį išnaudoti savo naudai.
Tai tinka kalbant apie visus šventųjų knygų komentarus, parašytus iki Ha Šla Ha Kadoš (XVII a.). Dauguma vėlesnių autorių visai nebuvo pasiekę Aukštesniojo pasaulio. Taip pat nereikėtų painioti „Sulam“ komentarų knygai „Zohar“ su kitais, daug vėlesniais šios knygos komentarais…
Kad pradedantieji priartėtų prie knygos „Zohar“, sudarėme palengvintus „Sulam“ komentarus, kuriuos pavadinome „Zohar tautai“ (Zohar le Am). Juose iš dalies išimti Aukštesniojo pasaulio aprašymai aramėjų kalba. Taigi šis komentaras ribotas tuo, kad neleidžia lyginti kabalistui atsiveriančio Aukštesniojo pasaulio vaizdo su šio vaizdo aiškinimu, kurį pateikia kabalos moklas. Tačiau praktika parodė, jog būtent tokia „Zohar“ forma priimtiniausia pradedantiesiems. O atverdami Aukštesniojo pasaulio paveikslą žmonės grįš prie „Sulam“ originalo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laiptai

Atsiskleiskite aukštesniajame išmatavime!

Geriausia priemonė sielai ištaisyti

Komentarų nėra

Neapykanta sukelia ligas

Filmai, klipai, Sveikata

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra