Klausimas: Kodėl kabalos studijoms būtina grupė?
Atsakymas: Grupė veikia, kaip mūsų gyvenime šeima, draugai, giminaičiai, draudimas nuo nedarbo, ligonių kasa. Jeigu mano būklė sunki: susirgau, praradau darbą, yra sistema, kuri padeda man silpnumo akimirkomis.
Šį tarpusavio palaikymo dvasiniame vystymesi sistema vadinama „Laidavimu“ (Arvut). Nuo jos jėgos priklauso judėjimo į tikslą – Kūrėjo atskleidimą – greitis ir lengvumas. Ši jėga veikia kiekvieną, ji kaupiasi nuo mūsų bendrų pastangų.
Kaip rašo Rabašas: „Mes susirinkome čia, kad sukurtume grupę ir pasiektume Adomo – žmogaus pakopą, o ne pasiliktume gyvūniniame lygmenyje“. Tai jau sąjungos sudarymas: sprendimas vadovautis Baal Sulamo metodika, pakilti virš savo egoizmo ir susivienijime tarp mūsų atskleisti Kūrėją.
Reikia padėti vienas kitam vertinti tikslo, Kūrėjo didybę, matant visus bičiulius kaip didžius kartos žmones, įteigiant jiems dvasinio tikslo didybę ir suvokiant savo niekingumą. Aš garantuoju tokią pagalbą savo bičiuliams, nepaisydamas visų savo būsenų. Tai mūsų sąjungos sąlyga.
Ir tada gali būti dvi būsenos:
– arba aš palaikau grupės įkvėpimą, jėgą, vienybę, Kūrėjo didybę,
– arba, kai tik aš silpnėju, ji pradeda manimi rūpintis.
Tarsi du susisiekiantieji indai: kai tik viename inde truputį sumažina vandens, jo tuoj pat priteka iš antro, ir vandens lygis abiejuose induose susilygina. Ir nesvarbus kiekvieno indo plotis ir tūris – jeigu indai sujungti, vandens aukštis juose abiejuose bus vienodas.
Ir taip mes susivienijame grupėje – ji suteikia man jėgų arba aš jai. Be tokio tarpusavio laidavimo neįmanomas kilimas.

Ištrauka iš 2010 m. rugsėjo 17 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar“. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Namas, kuriame susitinka Kūrėjas ir kūrinys

Mes visi atsakingi vienas už kitą