Pateikti Penktadienis, 1 spalio, 2010 dienos įrašai.


Taisydamas save – taisai pasaulį

Dvasinis darbas, Grupė, Viena siela

Ištrauka iš Baal Sulamo straipsnio „Šeši šimtai tūkstančių sielų“: Kiekviena save taisanti siela pritraukia visą bendrosios sielos Šviesą ir taip paskatina taisytis visą kartą. Nes visos sielos priklauso viena nuo kitos.
Tai – absoliutaus ryšio tarp sielų pasekmė. Nė viena siela negali pakilti, paskui save nepatraukdama visų sielų. Jos pakilimas priklauso nuo jų.
Tai integrali sistema, kurioje visi tarpusavyje susiję. Kiekviena save taisanti siela taiso savo ryšį su kitomis sielomis, taip greitindama ir  jų išsitaisymą.
Ištaisyti save – reiškia ištaisyti savo ryšį su kitais. Ir nors jų pačių būsena lieka tokia pati, kaip ir anksčiau, aš parengiu juos išsitaisymams, kuriuos jie atliks po to.
Aš jiems esu pirmesnė karta. Aš kuriu ryšį su jais be jų žinios ir supratimo.
Aš naudojuosi visa sielų sistema, kad ištaisyčiau joje ryšius, kiek tai įmanoma. Tačiau sielos, kurios kol kas nėra tam pasirengusios, negali mano veiksmų nei pajusti, nei suprasti.
Jos pačios dar savęs netaisė, tačiau aš išsitaisymo metu naudojuosi jomis, ir tai vadinama tėvų pareiga sūnums.
Lygiai taip mūsų pasaulyje mes tobuliname pasaulį būsimai kartai. O mūsų vaikai ateina ir naudojasi viskuo gatavu.
Mes ištaisome tarpusavio ryšį, ištaisome mūsų sluoksnį taip, kad išnyktų skirtumai tarp sielų, – ir mums visa žmonija ištaisyta.
Tačiau jie  to nejaučia. O kai jiems ateis laikas taisytis,  viskas jau bus paruošta.
Kodėl taip yra? Aš juk taip pat kažkada gavau pagalbą iš ankstesnių kartų, iš ankstesnių sielų.
Kiekviena karta gimsta su vis didesniu egoizmu, todėl be tokio pasirengimo negali atlikti savo darbo.
Visi atlieka santykinai tą patį darbą: kas turi ištaisyti didesnį egoizmą, tas sulaukia didesnės pagalbos.

Ištrauka iš 2010 m. rugsėjo 26 d. pamokos pagal straipsnį „600 000 sielų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinės sielos reanimacija

Mačiau kitokį pasaulį

125 susijungimo pakopos

Komentarų nėra

Palikęs save, įgyji Begalybę

Grupė, Realybės suvokimas, Viena siela

Klausimas: mūsų pasaulyje žmonės myli ir nekenčia vieni kitų, dovanoja vieni kitiems dovanas arba žudo, o kas vyksta sielų pasaulyje?
Atsakymas: Sielos turi vieną užduotį – susivienyti, kad galėtų susijungti. Taip, kaip susilieja į vieną lašą atskiri lašeliai ir neįmanoma jų atskirti. Gaunama nauja esybė – davimas.
Materialus pasaulis, ši sudaužyto noro dalis, išsitaiso pačiame paskutiniame ištaisyme. O kol kas virš jo skleidžiasi meilė.
Ten, kur valdo meilė, kiekvienas netenka savęs pojūčio ir įsijungia į kitus be jokių ribų, visiškai susiliedamas su jais. Tačiau ankstesnė neapykanta išsaugo savo „neigiamas“ savybes.
Tai panašu į paradoksą kvantinėje fizikoje, kai viena ir ta pati dalelė gali būti dviejose vietose tuo pačiu metu. Ir taip yra ne todėl, kad ji juda iš vienos vietos į kitą begaliniu greičiu, bet todėl, kad ji iš tikro yra dviejose vietose vienu metu! Bet kaip taip gali būti?!
Galop atskleisime, kad visoje kūrinijoje yra tik viena dalelė, esanti vienu metu visose vietose. Nes jei mes pripažįstame, kad greičio nėra ir ta pati dalelė gali būti dviejose vietose, tai lygiai taip pat ji gali būti begalybėje vietų.
Be to, ji neturi formos, nes dalelės forma priklauso nuo to, kur mes ją aptikome. Aiškėja, kad išvis nieko nėra, tik taškas, sukurtas Kūrėjo „iš nieko“ („eš mi ain“), o visa kita – jo išvestinė!
Todėl, kuo labiau artėsime prie dvasingumo, tuo aiškiau suprasime, kad nėra kitos galimybės apie jį kalbėti, kaip tik kabalistinių knygų kalba.

Ištrauka iš 2010 m. rugsėjo 26 d. pamokos pagal straipsnį „600 000 sielų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kilti meilės pakopomis

Žiūronai kelyje į tikslą

Absoliuti ramybė begaliniame judėjime

Komentarų nėra