Svarbiausia – nesipriešinti

Dvasinis darbas

Iš pradžių Šviesa sukūrė norą, išvystė jį ir atitolino nuo savęs, idant suteiktų jam savarankiškumą ir galimybę valdyti save – tapti panašiam į Šviesą. Šiame procese pirma buvo Šviesa, priežastis, o paskui noras – pasekmė.
Bet kuris veiksmas vyksta Šviesai veikiant norą. Noras negali veikti pats ir tik jame esančios Šviesos savybės suteikia jam galimybę bent jau prašyti Šviesos vienaip ar kitaip jį paveikti.
Paruošusi norą savarankiškai taisytis ir supanašėti su Ja, Šviesa nebėra pirminė veiksmuose, ji tik verčia veikti. Ji sužadina norą, kad šis imtų veikti, sudarydama jam tinkamas taisymuisi ir supanašėjimui aplinkybes.
Visų sąlygų, reikalingų, kad noras prilygtų Šviesai, sudarymas vadinamas Šviesos ir noro nusileidimu iš viršaus į apačią, o laipsniškas noro supanašėjimas su Šviesa – kilimu iš apačios į viršų.
Leidimosi iš viršaus į apačią proceso metu Šviesa nustatė visas kilimo iš apačios į viršų pakopas, palikdama norui valios (pasirinkimo, veikimo) laisvę formuojant siekį tapti panašiam su Šviesa (suartėti su Šviesa) ir kreipiantis į Šviesą.
Šviesoje, pakopose užrašyta programa suteikia norui tokias formas, kurias jis turi įgauti laipsniškai taisydamasis.
Mums tereikia kiekvienoje pakopoje sutikti su pakopos forma ir prašyti Šviesos, kad mus ištaisytų, paverstų panašiais į Ją.
Norėdami suprasti Šviesą, jos veiksmus mūsų atžvilgiu, mūsų taisymosi programą, norėdami ją realizuoti savimi, mes renkamės į grupę, mokomės, įkvepiame vieni kitus, kaip svarbu prilygti Šviesai ir Jai nesipriešinti.
Visų pirma reikia atsisakyti savęs, atlikti „susitraukimą“ tarsi manęs nebūtų – tegul Šviesa ateina ir veikia. Toks pasyvus dalyvavimas leidžia man „atverti kelią Šviesai“ (1).
O po to turiu aktyviai norėti Šviesos poveikio – taip sustiprinu spaudimą (2), įtraukdamas į jį „mūsų“ sutikimą, kurį gavau iš grupės.
Sutikdamas su galingu Šviesos poveikiu „kas bus – tas bus“ , įgyju davimo, panašumo į Kūrėją, savybę. Prisidedu savo mažu noru (sutikimu), bet esant galingai Šviesos srovei, jai išeinant gaunu didžiulę davimo savybę (ketinimą duoti) – savo naująjį Aš.

Šviesa tarytum įėjo į mano pradinį „tašką širdyje“ (necoc, kibirkštį) ir „išpūtė“ jį. Sutikdamas su Jos veiksmais aš tartum „išsikeroju“, kol nepasiekiu 125 pakopos – Kūrėjo, įgydamas tokią pat galią.
Tai ir simbolizuoja Sukot šventė. Juk mūsų pasaulio šventės [kalbama apie žydų šventes – vert. past.] simbolizuoja tai, kas su mumis vyksta dvasiniame pasaulyje.

Iš 2010 m. rugsėjo 24 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati”

Daugiau šia tema skaitykite:

Absoliuti ramybė begaliniame judėjime

Dvejetainė skaičiavimo sistema: noras ir Šviesa

Kad Šviesa iš mūsų nepranyktų…

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.