Žmogus turi stengtis pripildyti save tuo, kas pripildo kitus, o ne tuo, kuo kiti pripildo jį.
Aš pripildau tave, jaučiu tavo norą ir pripildymą jame, ir todėl jaučiu malonumą.
Mano prisipildymas – tai tavojo prisipildymo jautimas, todėl noriu kuo labiau tave pripildyti (kaip motina prisipildo tuo, kad pamaitino vaiką).

Aš nenoriu savęs pripildyti tiesiogiai, o tik pripildydamas artimą. Ir čia nekalbama apie tai, kiek maisto prarijo mano gyvūninis kūnas. Kalbama tik apie sielos pripildymą.
Siela prisipildo tuo, kad jaučiu, kaip pripildau kitus, pripildau Kūrėją. Tada esu panašus į Jį, juk Jis mėgaujasi tuo, kad mums suteikia malonumą. O jeigu mes negalime iš Jo priimti malonumo, tuomet Jis kenčia Šchinos kančias.
Kūrėjas mėgaujasi pripildydamas mus, o mes galime Jam suteikti tik galimybę mus pripildyti. Aš irgi turiu pasiekti tokią būseną, kad tai būtų vienintelis mano norimas dalykas.
Tačiau tai atrodo lyg kažkoks paradoksas: kaip įmanoma „prisipildyti davimu“? Todėl ir būtina meilė, kuri sujungs visus kartu.
Jeigu tarp mūsų nėra meilės, tai negalima prisipildyti davimu. Turiu jausti, kad jo norą svarbesnis už mano!
Kaip motinai už jos pačios pojūčius svarbiau, ką jaučia kūdikis. Jeigu jam kažką skauda, motina tai jaučia savo viduje. Tai – prigimtinė meilė.
Štai tokią meilę padedant Šviesai turime įgyti – tegu ji ištaiso mus. Tada gauname tokius pat norus, kaip Kūrėjo ir pasiekiame dvasinį pasaulį.
Įsivaizduok, kad turi milijardą kūdikių ir žinai, kuo juos pripildyti. Juk tau atsiveria begalinės Šviesos kanalas.
Kokį malonumą tu patirsi, jausdamas visus jų norus kaip savo, ir jų pripildymą! Tuo pats prisipildysi ir kiekvieną kartą „620 kartų“ daugiau, juk tu sukūrei šią meilę virš neapykantos.
Todėl dabar užpildydamas juos jauti ne tą 1 gramą jų gauto malonumo, o 620 gramų. Prisijungiu šias sielos dalis sau ir jaučiu kaip save patį.

Iš 2010 m. rugsėjo 27 d. pamokos pagal straipsnį „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“

Daugiau šia tema skaitykite:

Unikalus kiekvienos sielos diapazonas

Pasaulinės sielos reanimacija

Vadovas po knygą „Zohar“. Iš tamsos – į šviesą.