Pateikti Antradienis, 12 spalio, 2010 dienos įrašai.


Mokyti remiantis tiesa

Auklėjimas, vaikai

Klausimas: Kaip vaikams paaiškinti dėsnį: „Pamilk savo artimą, kaip save patį “?
Atsakymas: Vaikų ir suaugusių švietimas turėtų būti vienodas. Tik vaikui viską atskleidi mažesniu mastu, pateiki jam aiškius, „sumažintus“ iki jo lygio, bet ne pasakiškus pavyzdžius. Tačiau visur turi sakyti tiesą!
Tereikia rūpintis tuo, kad jis teisingai mus suprastų savo lygmenyje. Lygiai taip pat adaptuojame kabalistų kalbą, kad priartintume ją prie šiuolaikinio žmogaus ir padarytume suprantamą visiems.
Norint paaiškinti vaikui dalį to, ką suaugusieji mokosi pamokoje, prireiks daugybės pamokų.
Aš patikrinu, ar visos ankstesnės pamokos išmoktos ir atskleidžiu naują problemą, kad vaikų grupė rastų jos sprendimą. Tarytum duodu „pusę šaukšto“, kad galėtų ją „paragauti“.
Bet po to vaikas turi pats pradėti klausti, nesuprasdamas ir abejodamas, diskutuodamas su draugais, bandydamas kartu suprasti, kas iš tikrųjų vyksta, koks uždavinys ir jo sprendimas.
Ir mokytojas kaip lygus su jais irgi įsijungia į šią diskusiją, bet jis tik iš toli nukreipia į teisingą kelią.
Iš pradžių visiškai išsiaiškiname patį klausimą, o paskui bandome rasti sprendimą. Ir pagal šį procesą mokytojas vertina, kaip vaikai tobulėja – kiekviena ankstesnė pakopa savo apatine dalimi įsijungia į kitą pakopą.
Pažymiai nerašomi – visi lygūs. Vertinamas tik bendras bet kokios problemos sprendimas.

Iš 2010 m. spalio 4 d. pamokos pagal straipsnį „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“

Daugiau šia tema skaitykite:

Auklėjimas gerumu

Kur ta mokykla, kuri auklėja Žmogų?

Auklėjimo sistemos krizė

Komentarų nėra

Kabalistinė psichologija, 2 dalis

Auklėjimas, vaikai, Filmai, klipai, Interviu, susitikimai

Laida rusų kalba.

[media 1]
[media 2]
Komentarų nėra

Leiskite vaikams rinktis

Auklėjimas, vaikai

Mūsų auklėjimo sistema turi veikti pagal tą patį principą, kuriuo vadovaujamės mes.
Negalima vaikams taukšti niekų ir sakyti netiesą, negalima jiems kurti melagingo pasaulio. Kiekvienas žaislas turi priartinti vaiką prie realaus gyvenimo, teisingos analizės.
Bet kuri detalė turi būti didelio pasaulio teisingų realijų mažu analogu. Mes atskleidžiame jį vaikams palaipsniui, bet tai – tikrasis pasaulis, o ne fikcija.
Saugodamas vaiką, įspraudžiu jį į griežtus rėmus, tačiau juose suteikiu jam laisvę.
Iš savo poelgių esant ribotomis, nepavojingomis sąlygomis jis mokosi būti žmogumi. Pamažu ribos išsiplečia – formuojasi žmogus.
Taip darydamas aš jam nesiūlau iš anksto paruoštų sprendimų, siūlau tik ribotą pavyzdį.
Aš nedėlioju konstruktoriaus už jį – tik parodau sektiną pavyzdį ir palieku laisvę fantazijai ir kūrybai, o kartais parengiu užduotis, spąstus, pinkles – juk mokomasi iš klaidų. Tik taip galėsiu jį paruošti gyvenimui.
Argi galima iš anksto pateikti visus atsakymus? Priešingai, mes augame spręsdami uždavinius, atlikdami pratimus, bandydami ir klysdami.
Toks patyrimas formuoja teisingą vaiko požiūrį, ir jis jau žino, kaip imtis reikalo, kaip spręsti problemą.
Galiausiai, jeigu jis suklysta, tai tik todėl, kad buvo užkluptas, nesitikėjo tokio posūkio.
Kiekviena kita pakopa prasideda būtent taip: ji nauja, nenuspėjama, todėl vaikas klysta, bet ir mokosi iš savo klaidos, tad ši jam būna naudinga.

Iš 2010 m. rugsėjo 29 d. pašnekesio apie auklėjimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujasis švietimas

Pagrindiniai vaikų auklėjimo principai

Kaip auklėti vaikus?

Komentarų nėra