Pateikti Šeštadienis, 23 spalio, 2010 dienos įrašai.


Nusiraminimas: dėl ko ir kam?

Krizė, globalizacija, Laidavimas

Šiandien žmonės vis labiau nerimauja dėl savo egzistavimo. Iš esmės, kiekvieną žmogų pasaulyje galima aprūpinti visais būtinais dalykais, tačiau mes nepajėgūs to padaryti.
Netgi turintieji didžiausią valdžia ir turtus nejaučia absoliutaus saugumo ir pripildymo, ką jiems suteiktų visų meilė – laidavimas. Tai bus įmanoma tik su sąlyga, kad rūpinsimės vienas kitu.
Žmonija manė, kad materialinė gausa užpildys žmones, tačiau amerikietiškoji svajonė, vartotojiška visuomenė sugriovė pati save. Mes pajautėme būtinybę pakeisti požiūrį į gyvenimą.
Gėrio, ramybės, tobulumo pojūtis priklauso ne nuo to, kiek daug turiu. Mes nepajėgūs nuraminti savęs jokiu prisipildymu.
Tikrasis nusiraminimas įmanomas tik tada, kai tarp mūsų ims tekėti Šviesa. O dėl to reikia atverti jai kelią rūpinimusi vieni kitais.
Galvodamas apie kitus, atblokuoju sistemą, todėl nusiraminimas būtinai pripildys visus ir mane.
Norint realizuoti tarpusavio laidavimą mums reikia šio nusiraminimo, idant nukreiptume savo nerimą į tai, kaip pripildyti Kūrėją.
Iš pradžių manome, kad dėl įdėtų pastangų mums bus tiesiog gera. Ir tik visiems iš tikrųjų pradėjus galvoti apie visus, anuliavus kiekvieno egoizmą, mūsų ketinimas taps altruistinis.
Taip iš lo lišma ateiname į lišma – tiek, kiek tarp mūsų realizuojamas laidavimas.

Iš 2010 m. spalio 8 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti, kad išgirstume?

Kur ieškoti Kūrėjo?

Mes visi atsakingi vienas už kitą

Komentarų nėra

Kaip pakilti peržengiant save

Grupė

Jeigu pripažįstu, kad priešais mane esanti pasaulių sistema, iš tikrųjų yra labiau ištaisyta, negu man atrodo, reiškia, kad suvokiu ją tikėjimu aukščiau žinojimo, aukščiau savo supratimo.
Suprantu, kad nematau jos tikrojo vaizdo. Juk dabar realybė man – tai, ką jaučiu savo nore, savo sudužusiame inde.
Iš tikro „Neturi teisėjas nieko daugiau, negu mato jo akys“ – ir aš matau visą pasaulį kaip sudužusį. Kad tobulėčiau, turiu „pakilti“ virš šito teisėjo. Kas gi tas manasis teisėjas? Tai – grupė.
Kitaip tariant, be manęs yra dar vienas teisėjas – aplinkos nuomonė. Ir jeigu aš patikrinęs save priimu grupės nuomonę, reiškia, kad esu tos pačios pozicijos, nors realiai jos ir nematau. Iš tiesų matau tik savo akimis.
O dvi nuomonės negali egzistuoti vienu metu: arba viena, arba kita. Negali žiūrėti abiem akimis pro skirtingus akinius ir matyti tą patį.
Tu matai skirtingus vaizdus! Bet supranti, kad aplinkos požiūris teisingesnis, nes ji veikia prieš tavo egoistinę prigimtį.
Ir tokiu būdu kas kartą eini pirmyn priimdamas grupės nuomonę užuot vadovavęsis savąja. Pakilai iki jos, priėmei kaip savą – ir toliau keiti ją į dar aukštesnę aplinkos nuomonę.
Taip tu kyli vis aukščiau, kaip pasakyta: „Grupė šiandien – tai aš rytoj!“

Iš 2010 m. spalio 13 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Tai ne šiaip sau žaidimas

Vienas įstatymas

Grupė – tai mano šešėlis

Komentarų nėra

Kabalistinė psichologija, 4 dalis

Auklėjimas, vaikai, Filmai, klipai

Laida rusų kalba. Laidos tekstą lietuvių kalba rasite čia >>

[media 1]
[media 2]

Ankstesnės laidos:

Kabalistinė psichologija, 1 dalis

Kabalistinė psichologija, 2 dalis

Kabalistinė psichologija, 3 dalis

Komentarų nėra

Pačios optimaliausios sąlygos

Dvasinis darbas

Klausimas: Jeigu skaitydamas „Zohar“ prašau pagerinti mano materialias sąlygas, kad jos būtų optimalios davimo savybei įgyti, ar tuo išreiškiu nepasitenkinimą Kūrėjo veiksmais?
Atsakymas: Visų pirma būtina suprasti, kad viskas, ką dabar ir kiekvieną akimirką gauname, taip pat ateina iš aukščiau. Ir nereikia žiūrėti į tai, kas vyksta, tarsi viskas ateitų nežinia iš kur ir nuo ko, o aš dabar neva kreipiuosi į Kūrėją, kad Jis išgelbėtų mane nuo to, ką man pridarė kiti.
Priešingai, viską, kas su manimi vyksta, irgi paruošė Kūrėjas, kad iš dabartinės būsenos teisingai susivokčiau ir imčiau Jo siekti. Jeigu nukreipiu save teisinga kryptimi, viskas būtinai susitvarkys „kaip turi būti“.
Aš visada gaunu tokias sąlygas, kurioms esant galiu greičiausiai pasistūmėti į tikslą, net jeigu jos man atrodo blogos. Būtent iš šių būsenų aš judėsiu pirmyn. Žmogus atskleidžia, kad tai yra teisinga, ir, nesvarbu, iš geros ar iš blogos būsenos – pateisina Kūrėją.

Iš 2010 m. spalio 13 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė: užsitęsęs skrydis

Jis pirmas ir Jis paskutinis, bet per vidurį – Aš

Stebėti save

Komentarų nėra