Nusiraminimas: dėl ko ir kam?

Krizė, globalizacija, Laidavimas

Šiandien žmonės vis labiau nerimauja dėl savo egzistavimo. Iš esmės, kiekvieną žmogų pasaulyje galima aprūpinti visais būtinais dalykais, tačiau mes nepajėgūs to padaryti.
Netgi turintieji didžiausią valdžia ir turtus nejaučia absoliutaus saugumo ir pripildymo, ką jiems suteiktų visų meilė – laidavimas. Tai bus įmanoma tik su sąlyga, kad rūpinsimės vienas kitu.
Žmonija manė, kad materialinė gausa užpildys žmones, tačiau amerikietiškoji svajonė, vartotojiška visuomenė sugriovė pati save. Mes pajautėme būtinybę pakeisti požiūrį į gyvenimą.
Gėrio, ramybės, tobulumo pojūtis priklauso ne nuo to, kiek daug turiu. Mes nepajėgūs nuraminti savęs jokiu prisipildymu.
Tikrasis nusiraminimas įmanomas tik tada, kai tarp mūsų ims tekėti Šviesa. O dėl to reikia atverti jai kelią rūpinimusi vieni kitais.
Galvodamas apie kitus, atblokuoju sistemą, todėl nusiraminimas būtinai pripildys visus ir mane.
Norint realizuoti tarpusavio laidavimą mums reikia šio nusiraminimo, idant nukreiptume savo nerimą į tai, kaip pripildyti Kūrėją.
Iš pradžių manome, kad dėl įdėtų pastangų mums bus tiesiog gera. Ir tik visiems iš tikrųjų pradėjus galvoti apie visus, anuliavus kiekvieno egoizmą, mūsų ketinimas taps altruistinis.
Taip iš lo lišma ateiname į lišma – tiek, kiek tarp mūsų realizuojamas laidavimas.

Iš 2010 m. spalio 8 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti, kad išgirstume?

Kur ieškoti Kūrėjo?

Mes visi atsakingi vienas už kitą

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.