Klausimas: Kiekvieną penktadienį atvykstu į jūsų pamoką, be to, savo mieste atidarėme centrą. Ar to pakanka? Ar aš turiu grupę?
Atsakymas: Ar turi grupę – negaliu pasakyti. Kad ir kiek lankytum mūsų centrų ir renginių, nežinočiau, ar tu turi grupę.
Dar daugiau, kai kurie ateina čia kasdien (ne taip, kaip tu – kartą per savaitę), dalyvauja budėjimuose, moka dešimtinę, vykdo daug įsipareigojimų, ir aš žinau, jog jie neturi grupės. Atrodytų, ko daugiau reikia, jeigu žmogus fiziškai yra čia? Tačiau grupės jis neturi.

Klausimas: Tai ką gi daryti? Kas gi yra grupė?
Atsakymas: Grupė – tai vidinė vienybė su kitais žmonėmis, jeigu žinau, kad tik esant šiai vienybei pasieksiu Šviesą. Šviesą, kuri veiks ir taisys mane, atskleidžiu tik su sąlyga, kad susivienysiu su jais. Juk Šviesa slypi būtent mūsų vienybėje.

Klausimas: Ar galiu pasirinkti tuos žmones?
Atsakymas: Žinoma. Rabašas savo straipsniuose apie grupę rašo, kad pasirenki juos pagal jų siekius, pagal tikslą. Ar jie kelia sau tikslą pasiekti vienybę, o susijungus – davimo savybę, o su ja – Kūrėją?
Ar jie nori atverti dvasinį pasaulį, pamilti artimą kaip save? Jeigu matau, kad iš esmės jie siekia būtent to, jeigu jie brangina šį tikslą, jeigu deda pastangas, tada – aš su jais.

Klausimas: Ar galima du žmones laikyti grupe?
Atsakymas: Taip. Grupė – tai sąvoka, reiškianti, jog išeinu už savęs. Neturi reikšmės, ką išeinu pasitikti. Tegu tai bus kažkas vienas: Kūrėjas ar draugas, arba tegu tai bus daug žmonių – nesvarbu. Svarbiausia, kad išeičiau iš savęs.

Iš 2010 m. rugsėjo 15 d. pamokos, pagal straipsnį iš knygos „Šamati”.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – kur gi ji?

Grupė – tai mano šešėlis

Padėkite suprasti, ko aš noriu?