Pateikti lapkričio, 2010 mėn. įrašai.


Klausimai po kongreso

Dvasinis darbas, Grupė, Klausimai ir atsakymai, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Antrą kongreso dieną aš pajutau, kad visi žmonės, visi „taškai“ tarytum manyje, ir tada aš galiu juos mylėti kaip pačią save, nes juos jaučiu kaip savo dalį. Ar teisinga visą grupę jausti savyje?
Atsakymas: Būtent taip pradeda formuotis vieta, kurioje vėliau atsiskleidžia Kūrėju vadinama davimo savybė.

Klausimas: Buvau liudininkas to, kad kongrese vyrai visiškai atsidavė darbui. Ar mums reikalingi šie išoriniai veiksmai, o gal jie iš tikro nukreipia mūsų dėmesį nuo tikrojo tikslo? Juk tiesos užuomina juose, matyt, labai menka?
Atsakymas: Gali būti, reikia tolygiau paskirstyti darbus, bet nėra abejonių dėl to, kad mes patys turime save aptarnauti.

Klausimas: Jūs sakote, jog problema yra ta, kad mes patys bandome pereiti machsomą, nors tik Šviesa gali tai padaryti. Į ką mes galime kreiptis su šiuo prašymu-malda – į grupę, į aplinką? Juk jūs kalbėjote apie tai, kad būtent ten Ji atsiskleidžia?
Atsakymas: Į Kūrėją, grupėje slypinčią davimo savybę.

Klausimas: Na, tarkime, mes pradedame jausti neapykantą draugams. Bet kaip atskirti šią, pavadinkime, „dievišką“ neapykantą, kliudančią susijungti sudužusiems indams, nuo paprastos neapykantos, sugeneruotos bjauraus charakterio, arba kylančios dėl psichinių sutrikimų?
Atsakymas: Jeigu žmogus stengiasi užmegzti ryšį su draugais, norėdamas atskleisti jame Kūrėją, tai esant stiprioms bendroms pastangoms, jis atskleidžia neapykantą pareigai susivienyti.
Beje, taip pasakyta ir knygoje „Zohar“. O jeigu nesistengė bandydamas susivienyti, tai nepajus ir tikros neapykantos.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės vandenyne

Kas paskutinis eilėje svogūnų lupti?

Aš prašau – Kūrėjas vykdo

Komentarų nėra

Būk su Kūrėju įžūlesnis

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kalbame apie tai, kad prašyti mes turėtume tik iš Kūrėjo. Bet ką daryti, jeigu man gėda? O gal nesu verta, kad ko nors Jo prašyčiau?
Atsakymas: Aš tau patarčiau ne prašyti, o reikalauti. Ir moterys puikiai moka tai daryti 😆 .
O kalbant rimčiau, – jeigu  mums gėda prašyti Kūrėjo, reiškia, jaučiame, jog esame toli nuo Jo, kad neturime nieko bendro su Juo.
O vyrai iš pradžių dažnai jaučia puikybę ir elgiasi kaip gaidžiukai: „Kodėl aš Jo turėčiau prašyti? Ir ko prašyti?“
Kitaip tariant, iš vienos pusės – gėda, o iš kitos – išdidumas. Bet abu šie pojūčiai pamažu praeis. Jeigu žmogus įsilieja į grupę, tai praeina labai greitai. Aš tau patarčiau būti tiesiog įžūlesniam.
Jeigu žmogus sako: „Man priklauso, Tu tiesiog privalai man padėti!“ – Kūrėjui tai patinka.

Iš pamokos 2010 m. spalio 12 d. pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsitokėk ir pažvelk į save

Kad Šviesa iš mūsų nepranyktų…

Prašykite ir išsipildys

Komentarų nėra

Ar mes vieniši Visatoje?

Filmai, klipai, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Ar mes vieniši Visatoje?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -70“

„Klausk kabalisto -69“

„Klausk kabalisto -68“

Komentarų nėra

Visi atsakymai – grupėje

Grupė

Klausimas: Jeigu dirbu vidinį darbą ir kreipiuosi pagalbos, tai kaip man sužinoti atsakymą?
Atsakymas: Norėdamas mums duoti aiškius atsakymus, ir apskritai, palaikyti su mumis dialogą bei užtikrinti nuolatinį ryšį, kurį būtų galima patikrinti, išreikšti, pajausti, Kūrėjas davė mums grupę ir yra joje.
Jeigu susijungi su grupe, tai randi Jį. Vieną nuostabią dieną su Juo susitikęs pamatysi, kad Jį galima rasti tik pačioje ryšio su grupe šerdyje.
Kūrėjas slepiasi už visų nugarų ir tarytum sako tau: „Aha, tu susivienijai su visais – vadinasi ir su Manimi“.
Tam Jis sudaužė kli: kad sujungdami šukes mes galiausiai rastume Jį. Rinkdami sudužusį kli, priešais save dėliojame, konstruojame Kūrėjo pavidalą.

Iš 2010 m. lapkričio 12 d. pamokos pagal „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvykdami neišsiskiriame

Kas man padės?..

Atsitokėk ir pažvelk į save

Komentarų nėra

Faraonas demaskuotas – liko atskleisti Kūrėją

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Kodėl kongrese Kūrėjas nepervedė „Mozės“ per machsomą ir nepaliko Faraono krauti kėdžių?
Atsakymas: Kur buvo mūsų „Mozė“, kad prašytų išėjimo iš Egipto? Kur buvo mūsų šauksmas Kūrėjui? Ten dalyvavo tik „Faraonas“.
Mes nereikalavome Kūrėjo, kad Jis sudaužytų tarp mūsų esančią sieną. Kiekvienas laukė: „Na, kada Jis pagaliau atsiskleis! Noriu pripildymo!“ Mumyse vis dar viešpatavo „Faraonas“.
Maža to, pajutome, kad Jis mums kliudo. Tai buvo tikrasis atradimas: pamatėme, kas mums trukdo, kas priešinasi mūsų vienybei.
Neatsitiktinai iš karto visai salei pasakiau, kad turime galvoti apie tarpusavio ryšį, turime pasinerti, rasti viduje nutrūkusias gijas ir jas surišti. Jokių šokių, jokių kalbų – kiekvienas atsigręžia į save ir galvoja tik apie tai, kaip su visais susijungti.
Ir kas atsitiko? Mašina sustojo. Pasirodė, kad aš to nesugebu.
Ir gerai, juk man atsiskleidė svarbus dalykas: aš atkirstas nuo kitų, ryšio nėra. Visos gijos ir kanalai nutraukti, nėra nė mažiausio impulso. Viskas, ko tik norite, bet tik ne susijungti su kitais ir perimti jų mintis ir norus, kad jie, neduok Dieve, netaptų manaisiais.
Tai ir yra „Faraono“ valdžia. Tačiau kurgi šauksmas? Taip, mes atskirti, izoliuoti vieni nuo kitų, bet kurgi šauksmas apie tai, kad turime susijungti? Kodėl Tu neateini ir nesujungi mūsų!?
Mes kol kas nejaučiame poreikio šiam šauksmui. Kol kas nejaučiame, kad Kūrėjas čia turi tapti pagrindiniu elementu. Mes vis dar manome, kad turime susijungti savo jėgomis. „Pasistengsime ir išeis“. Bet argi tai įmanoma su mūsų egoistinėmis savybėmis?
Jautimas, kad mums reikia Kūrėjo, turi kilti iš mūsų abipusio darbo, kai grupė įpareigos kiekvieną manyti, kad tik Kūrėjas ištaisys situaciją. Mums reikalingas Kūrėjo, o ne Bnei Barucho darbas. Iš mūsų reikalaujama tik paprašyti.
Kai pasieksime šį kolektyvinį, visuotinį reikalavimą, kad Jis mus ištaisytų, tada iš tikrųjų pakilsime į naują pakopą.

Iš 2010 m. lapkričio 19 d. pamokos tema „Klausimai ir atsakymai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Aš prašau – Kūrėjas vykdo

Siena viduje

Toliau bus lengviau

Komentarų nėra

Tarptautinė Vienybės diena, 10-11-28

Pamokos

Pamoka tema „Mes esame viena grupė“

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]
Komentarų nėra

Kai atslenka tamsa

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kaip išsaugoti džiaugsmą krentant?
Atsakymas: Viskas priklauso nuo to, koks tavo tikslas. Pamenu, vaikystėje užsiropšdavome į kalną ir laimingi leisdavomės nuo jo rogutėmis. Taigi linksma mums būdavo ne pakylant, o kaip tik leidžiantis.
Viskas priklauso nuo tikslo. Jei žinai, kad kritimas atskleidžia tau naują medžiagą, kurios padedamas sukursi savo būsimą pakopą, ar tai neteikia džiaugsmo? Kai kyla maišatis ir nesusipratimai, kai viskas išskysta priešais akis, džiaugiuosi, nes prašvitus įgysiu naujų žinių, naują jausmą, naują artumą, naują atskleidimą. Užslinkus tamsai, susidrumstus jausmams, pro sąmonės rūką žiūriu į save iš šalies, atmetu  painiavą ir nusiminimą, ir pagal tai matuoju kitą pakilimą. Lygiai taip kabalistas Šimonas, pajutęs save kaip „Šimoną iš turgaus“, suprato, kad stovi prieš pakilimą į galutinį ištaisymą. Nors dar nepasiekėme tokių pakopų, vis tiek, kada apima bejėgiškumas, kai saulė slepiasi po šydu, turime matyti šią būseną kaip pasiruošimą. Taip pasireiškia būsimos pakopos medžiaga, dar nerealizuota ir neturinti reikiamos formos. Tada nelauk prie jūros gero oro, nesėdėk vienoje vietoje, kaupdamas jėgas, o priešingai –  pradėk dirbti. Stenkis iš karto įveikti kliūtis ir ištraukti save iš tamsos, netgi pačios menkiausios. Tokiu būdu visa medžiaga, kuri turi būti įtraukta į šį procesą, greičiau įsijungs į darbą.
Turi galimybę kasdien sistemingai ruoštis, padedamas grupės ir studijuodamas šį mokslą. Visą dieną palaikyk ryšį, nepaleisk dvasinės gijos, net jei ji tęsiasi pro grotuvo ausinę. Tegul tau primena tavo tikslą, nes krisdamas atsijungi nuo jo. Jei nuolat esi veikiamas teisingos aplinkos, tai net sustiprėjus negatyvumui sugebėsi matyti savo būseną iš šalies ir ją analizuoti. Tai padės tau kitaip pažvelgti į tai, kas vyksta. Džiaugsmą teikia tai, kad kuri būsimą būseną. Tik dėl nepakankamo pasiruošimo visiškai nutrūkęs dvasinis ryšys atima galimybę dirbti. Visoms gyvenimo akimirkoms galima pasiruošti taip, kad niekada netektų prarasti geros įtakos. Jei tikrai vertini grupę, džiaugsmo neprarasi niekada.

Iš 2010 m. lapkričio 19 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuopuolis? Tikrai ne!

Kritimas – tai džiaugsmas

Ir varge, ir džiaugsme būsime kartu…

Komentarų nėra

Kas man padės?..

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Man atrodo, kad dvasinio darbo principas „Jeigu ne aš sau, tai kas man padės?“, prieštarauja kitam principui –  „Nėra nieko kito tik Jis “ ir susijungimui su grupe…
Atsakymas: Turiu pasakyti: „Jeigu nepadėsiu sau, niekas man nepadės atskleisti Kūrėjo“, nes kalbama apie norą atskleisti Kūrėją, davimo savybę.
Niekas negali man čia padėti. Galiu perskaityti tūkstančius knygų ir perklausyti tūkstančius paskaitų, bet galiausiai noro vystymas – tai mano vidinis darbas.
Ir tik tada, jei panorėsiu dvasinio gyvenimo (davimo savybėje) vietoj šio gyvenimo (gavimo savybėje), atskleisiu sau dvasinį pasaulį.
Iš nieko nesitikėkite pagalbos! Privalau įgyti tokį stiprų norą, kad „geriau jau mirtis nei toks gyvenimas!“ Juk šis gyvenimas man ne gyvenimas. Privalau pasiekti dvasinį pasaulį!
Čia turiu veikti pagal principą „Jeigu ne aš sau, tai kas man padės?“. Juk Kūrėjas neatšauks savo sąlygos. Jis neprivers mūsų Jo norėti. Jis duoda pripildymą, o ne norą. Nėra prievartos dvasiškai vystantis.
Bet baigdamas realizuoti principą „Jeigu ne aš sau, tai kas man padės?“, kitaip tariant, kai suprantu, kad tai priklauso tik nuo manęs, iš karto atskleidžiu, kad neturiu tam jėgų.
Nekenčiu savo egoizmo ir bijau jo it Mozė Faraono. Ir tada „suriko jie nuo šio darbo“, kad išsilaisvintų iš egoizmo valdžios, juk nei aš, nei niekas aplink negali man padėti.
Kai įgyjame šiuos du pojūčius: pagalbos nebuvimą iš vidaus ir iš išorės, tai vadinama paskutiniais gimdymo sąrėmiais.
Tada prasiveržia nusivylimas iš pačios širdies gilumos. Ir tik tada atsiskleidžia Aukščiausioji jėga, Šviesa (GAR de Chochma), kuri pagimdo žmogų dvasinėje pakopoje. O tada jau veikia principas „Nėra nieko kito – tik Jis“.
Todėl yra etapas „Jei ne aš sau, tai kas man padės? “, o paskui – „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“. Juk negaliu atskleisti, kad „Nėra nieko kito – tik Jis“, kol nebaigsiu – „Jeigu ne aš sau, tai kas man padės?“.

Iš 2010 m. lapkričio 10 d. ketvirtosios kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsitokėk ir pažvelk į save

Nepraleisk savo šanso…

Vadovas po knygą „Zohar“. Geras ir mylintis

Komentarų nėra

Atskleiskite meilės jėgą!

Realybės suvokimas

Kuomet žmogui atsiskleidžia dvasingumas, jis pradeda jausti, kad kažkokia jėga yra šiame pasaulyje, ji pripildo visą aplink esančią erdvę.
Oras tarsi sutirštėja ir tampa standus ir švelnus. Tai Kūrėjo jėga – davimo jėga, meilės jėga, pripildanti visą žmogaus pasaulį.
Mes turime iškviesti ją, reikalauti jos, kad ji atsiskleistų kaip jėga, siejanti mus tarpusavyje. Per ją mes pradedame jausti visus mus kaip vientisą visumą.
Reikia tik atkreipti į tai didesnį dėmesį, su meile ir jautriai ieškoti. Jauskime ją!

Iš 2010 m. lapkričio 10 d., 4-osios kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės vandenyne

Pirmasis susitikimas su Šviesa

Absoliuti meilė

Komentarų nėra

Aš prašau – Kūrėjas vykdo

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Prieš daug metų Sitrine (Izraelis) vykusiame kongrese pasakėte, jog norint pralaužti machsomą mums reikia vienu metu išlaikyti vieną mintį ir turėti didžiulį vieningą norą.
Per visą tą laiką atlikome daugybę bandymų, veiksmų, bet buvome nepasiruošę. Jaučiu, kad dabar, šią sekundę, visi pasirengę.
Pamokos metu norėdamas atverti „kiaurymę širdyje“, visą laiką bandau pramušti šią membraną, egoistinę klipą.
Man trūksta visų mūsų sinchronizacijos. Nenoriu, kad tai įvyktų rytoj, noriu dabar, šią akimirką! Padėkite dabar sinchronizuoti mus visus, kad bendroje maldoje įveiktume šią membraną ir pramuštume ją.
Atsakymas: Kadaise aš kone tais pačiais žodžiais kreipiausi į Rabašą, ir jis atsakė, kad nestovi tarp manęs ir Kūrėjo. Šį ryšį žmogus turi rasti pats. Jis pats turi šito reikalauti. O svarbiausia: jam reikia suprasti, jog ne jis pramuša savo membraną, o Kūrėjas.
Jeigu stengiesi ir negali jos pramušti – tai gerai, bet reikia liautis stengusis tai atlikti pačiam. Kokia jėga tai darai?!.. Ta pačia egoistine jėga?!.. Kaip tu ją pramuši – dideliu egoizmu mažą ego ar atvirkščiai?
Tik Kūrėjas gali tai atlikti – ir niekas kitas! O mokytojas – tai vedlys kelyje. Jis tik atveda tave prie šios būsenos, bet nieko negali už tave padaryti. Kūrėjas taip pat negali – jei tu nepareikalausi iš Jo. Juk tavo noras pasikeisti viduje turi būti pirmiau už Jo veiksmą.
Todėl reikia:
1. Liautis pačiam pramušinėti šią membraną, egoistinę širdies klipą.
2. Iš nieko nelaukti pagalbos – išskyrus iš Kūrėjo, kaip atsako į tavo prašymą.
Mes jau daug metų tai studijuojame visuose kabalistų straipsniuose: viską daro tik Šviesa. Ji sukūrė norą, ji keičia jį, ji skatina norą keisti ketinimą, ir kadangi ji suskaldė norą, tik ji, norui šito reikalaujant, gali ištaisyti jo ketinimą.
Čia nėra jokio tarpininko, ir viskas priklauso tik nuo paties noro – prašymas, MAN pakėlimas. O veiksmą iš viršaus atlieka tik Šviesa. Pradėkite koncentruotis tik į dvi savybes: aš prašau – Kūrėjas vykdo.

Iš 2010 m. lapkričio 10 d., 4-osios kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – nesipriešinti

Kaip prašyti, kad būtum išgirstas?

Dvasinio pakilimo žemėlapis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai