Pateikti Sekmadienis, lapkričio 7, 2010 dienos įrašai.


Apie bausmę

Dvasinis darbas, Grupė, Laidavimas

Klausimas: Kas yra bausmė? Šio pasaulio kančios, nenoras susijungti ar tiesiog nemalonus jausmas?
Atsakymas: Tai visada priklauso nuo žmogaus. Reikia suprasti, kad keturi lygmenys – negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis egzistuoja dėl besiliejančios į norą Šviesos.
Ir iš šių keturių noro rūšių tik žmogiškasis geba tikslingai reaguoti į Šviesą.
Augant norui, kli ima suvokti, kaip jis skiriasi nuo Šviesos. Visuose savo lygmenyse gamta kenčia, nes trūksta susiliejimo ir gebėjimo jį pasiekti.
O žmogus, žinoma, kenčia labiausiai. Visų pirma, jo noras didesnis ir imlesnis. O antra, siūlo galas jo rankose: jis gali siekti susiliejimo ir paskui save tempti kitus lygmenis.
Žmogiškojo lygmens pakopoje patiriamos kančios palaipsniui mus priverčia rinktis. Ir štai, kai žmogus jau beveik supranta, kad problemos kyla dėl jo neveiklumo, tada galima kalbėti apie atlygį ir bausmę.
Viskas, kas buvo anksčiau neturi su tuo jokio ryšio – juk atlygio ir bausmės tikrosios kategorijos visada siejasi su tikslu – išsitaisymu.
Žmogus pradeda suprasti, kad pasaulyje veikia Aukščiausiasis valdymas, kuris pasitelkia atlygį ir bausmę, idant skatintų žmogų siekti tikslo ir mokytų, kas pozityvu, o kas negatyvu – kaip kad tėvai mūsų pasaulyje moko savo vaikus.
Tada viskas, kas vyksta, žiūrint mano akimis tampa tikslinga. Bausmė kaip ir atlygis, iš tikrųjų, yra ištaisymas ir nuo manęs priklauso, kaip jį vertinsiu.
Vis dėlto teisingai jį vertinsiu tik grupėje – ten, kur turi realizuotis Aukščiausiasis valdymas.
Atlygis ir bausmė nepertraukiamai susiję su mano dalyvavimu grupėje, su tarpusavio laidavimu. Juos atskleidžiu kaip galėdamas aiškiau ir mano požiūris į juos yra vienodas: abu man reikalingi, kad kartkartėmis koreguočiau kursą ir judėčiau į priekį, abu iš esmės yra atlygis.
Galiausiai pastebime paprastą dalyką: bausmių nėra ir kiekviena būsena duodama, kad maksimaliai ją išnaudojęs suartėčiau su Šviesa.

Iš 2010 m. spalio 21 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvigubas prasižengimas

Veiksmas ir ketinimas

Kam save bausti

Komentarų nėra

Meskite šalin savo ramentus!

Kabala ir kiti mokslai, Krizė, globalizacija

Klausimas: Kodėl jūs tvirtinate, kad mokslo vystymasis kenkia žmonijai? Juk be šiuolaikinių ryšio priemonių dabar negalėtume studijuoti kabalos.
Atsakymas: Mes negalime įsivaizduoti, koks būtų pasaulis, jei būtume vystęsi dvasiniu, o ne egoistiniu – mokslinio-techninio progreso keliu.
Viskas, ką bandome nuveikti per mokslą ir aukštąsias technologijas –  tik niekinga kompensacija to, ką galėtume pasiekti savo dvasiniuose induose.
Tarsi lūžus kojai gaminčiau sau ramentus, o ne gydyčiau pačią koją. Tas pats ir su rankomis ar visomis likusiomis kūno dalimis.
Pasekmė – vietoje normalaus, sveiko kūno, kurį galėčiau išgydyti ir juo mėgautis, aš iš visų pusių apsunkęs tūkstančiais protezų, ir dar didžiuojuosi: žiūrėkite, kokias medines kojas aš moku pasidaryti!
Štai kaip atrodo visas mūsų mokslas ir jo pasiekimai…
Mes jį išvystėme iki savo egoistinės, žemiškosios aukštumos, bet nepanorome pakilti dvasiškai, nepanorome teisingai taisyti savęs.
Kai tik pradedame tai daryti, visi tie šiuolaikinio mokslo pasiekimai tampa mums nebereikalingi.
Kam tarpusavio bendravimui būtų reikalingas internetas, jei galėtume informaciją ir pojūčius perduoti tiesiai iš širdies į širdį, iš smegenų į smegenis be jokių apribojimų.
Mes paprasčiausiai nenorime susivienyti lyg vienas žmogus viena širdimi! O juk tada mūsų tarpusavio ryšiui nebereiktų visų šių laidų ir žinučių siuntinėjimų.

Iš 2010 m. spalio 21 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir kiti mokslai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visą gyvenimą ruošiamės karui

Geras likimas

Komentarų nėra