Brangiai kainuojanti moneta

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kabalistai aprašė sprendimą, ir daug žmonių pasaulyje su juo sutinka, pasiryžę jį realizuoti. Ko gi mums trūksta?
Atsakymas: Trūksta suvokimo, kad negalima atidėlioti sprendimo. Visa, kas susiję su dvasingumu, galima realizuoti tik esant padėčiai be išeities, gyvybiniam būtinumui: gyvenimas arba mirtis.
Kaip Sinajaus kalno papėdėje: arba jūs susivienysite, arba čia bus jūsų kapavietė. Žmogus neturi nė menkiausių jėgų išsikapanoti iš savimeilės, kol nepamato, kad nebeturi kitos išeities.
Todėl priimant bet kokį sprendimą kelyje mums reikia, kad mus ragintų stipriais smūgiais: baimėmis, nerimu, pavojumi viską prarasti. Tai vadinama „kančių keliu“. Juk Kūrėjas yra visuotinis gamtos dėsnis, nežinantis protekcijų ir kompromisų.
Kita galimybė – judėti į priekį pasitelkiant Šviesą, kuri išryškina situaciją ir mums parodo tiesą. Tada kiekvienas palaiko ir sustiprina visus ir yra pasiruošęs visiems padėti, kad grupė jaustų būtinybė ir pasirengimą atskleisti tikrąją būseną.
Jeigu einame į ją visi kartu, ta būsena jau neatrodo man tokia baisi, kaip atrodytų nelaimių atveju. Juk kentėdamas lieku egoistas ir priekyje matau vien tik grėsmę. Jeigu anuliuoju save grupės atžvilgiu, man pakanka ir šimtosios kančių dalies, kad jas visiškai suvokčiau.
Nulenkdamas galvą prieš draugus, sustiprinu savo jautrumą kančioms. Dabar kenčiu dėl to, kad esu nugrimzdęs į egoizmą.
Grupėje tampu jautresnis ir dabar, kai man demonstruoja šimtąją mano egoizmo dalį, jaučiu didelę kančią, lyg jausčiau visą jo svorį ir esu pasirengęs jo atsikratyti.
Štai ką suteikia draugai: jie su manimi dalijasi mano naštą, kaip alegorijoje apie karalių, kuris privalėjo išsiųsti savo turtus į tolimą šalį. Jo pavaldiniai, būdami egoistai, būtų išgrobstę brangenybes ir todėl jis įdavė kiekvienam tik po vieną monetą. Nėra prasmės vogti monetos, ir kiekvienas ją pristatė į paskirties vietą.
Jeigu einame drauge, anuliuodami save kitų atžvilgiu, tai mums nereikia išgyventi pasaulinio karo. Pakanka to, kad stengiamės ir nieko nepasiekiame – tai jau sukelia kančias, kurios duos savo.
Juk metai bėga, o aš kaip ir anksčiau nieko neturiu. Kodėl? Kas vyksta? Susijungimas sustiprina skausmą dėl bergždžių pastangų. Šio skausmo pakaks, kad bėgdamas nuo jo, pakilčiau aukščiau, ant dvasinės pakopos ir perduosiu savąją karaliaus brangenybių dalį.

Iš 2010 m. spalio 28 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Tapk savo gyvenimo prodiuseriu

Kad nepasiklystume tamsoje

Kvietėte dvasinę greitąją?

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>