Pateikti Ketvirtadienis, lapkričio 18, 2010 dienos įrašai.


Iki pasaulio – per teisingą atstumą

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kaip liautis vaikiusis šio pasaulio malonumų ir tapti jautriems mūsų susivienijimo atžvilgiu?
Atsakymas: Išorinį vaikymąsi sustabdome įsijungę į grupę ir pradėję gyventi jos gyvenimą.
Baal Sulamas ir Rabašas aiškina, kad šiame pasaulyje man reikalingi tik būtiniausi dalykai. Tai nereiškia, kad reikia apsiriboti elementariais gyvybiškai svarbiais poreikiais, kalbama apie įprastinius šiuolaikinio gyvenimo poreikius. Apribojimas iš esmės galioja šiuolaikinėms informavimo priemonėms.
Jeigu informacija reikalinga kabalos platinimui, profesiniam tobulėjimui, tai ji laikoma būtina.
Niekas nedraudžia žiūrėti ir klausytis žiniasklaidos, nereikalauja atsiriboti nuo pasaulio. Visgi reikia suprasti, kaip pasirinkti informaciją, juk aš, be jokių abejonių, ją sugeriu.
Neįmanoma įsileisti į save kažko, kas neliktų manyje. Jeigu kažką perleidau per save, tai ta informacija, įspūdis jau lieka manyje.
Todėl iš anksto reikia riboti gaunamą informaciją. Kitaip tapsiu atviras visam pasauliui ir jis visas nusės manyje.
Ryšis su žmonėmis reikalingas, bet turi būti griežtai apibrėžtas. Ir tas ryšio mastas vadinamas „būtinu“, „gyvybiškai svarbiu“ dvasiniam tobulėjimui.
Savaime suprantama, nereikia užsidaryti vienuolyne arba oloje, bet nereikia ir pernelyg atsiverti tai painiavai, kurią man siūlo pasaulis. O visur kitur noriu būti veikiamas savo aplinkos ir pirminių šaltinių. Su teisingu ketinimu, padedant grupei, įgysiu stipresnį norą ir aiškiau pamatysiu tikslą.

Iš 2010 m. spalio 31d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Žiūronai kelyje į tikslą

Kur tavo protas ir širdis?

Komentarų nėra

Tavo norų šviesa

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Pripildymas, kurį kartkartėmis jaučiu, ­tai gavimas su ketinimu dėl savęs? Juk aš nejaučiu ekrano
Atsakymas: Kol kas taip, juk tai įspūdis iš supančių Šviesų, kurį patiria kol kas neparengti norai (kėlim), jie nesugeba suvokti šių Šviesų ir perkelti jų iš išorinių į vidines.
Vidinę Šviesą galima gauti tik turint ekraną – pagal mano gebėjimą suvokti svetimus norus kaip savus. Prijungto noro (avijut) dydžiu matuojamas ekrano dydis (storis).
Tarkime, aš galiu persismelkti 10-čia gramų tavo noro, priimti jį kaip savo, kad jis būtų manyje kaip užuomazga (ibur), ir aš juo rūpinčiausi.
Kitaip tariant, ryšio „mano-tavo“ dydis – tai 10 gramų tavo norų, kuriuos galiu pripildyti. Tai, ką jaučiu tavo nore, pripildytu manimi, vadinama mano vidine šviesa, Or pnimi.
Po to staiga jaučiu atstūmimą – papildomai atsiskleidė egoizmas, ir virš jo aš susisiekiu su ankstesniuoju 10 gramų noru, ir rūpinuosi juo nepaisydamas egoizmo, t. y., su padidintu ekranu tai jau vadinama „žindymu“ (katnut, jenika) – tada mus skiria didelis atstumas ir aš visgi įveikiu jį.
Paskui jaučiu dar didesnį atstūmimą – ir vėl pakylu virš jų. Tai jau „brendimo“ stadija (gadlut, mochin).
Kieno atžvilgiu tai vadinama „užuomazga“, „žindymu“, „brendimu“? – mano atžvilgiu, juk tai aš atlieku šį darbą. O tu galbūt net nenutuoki apie tai…
Taip mes vertiname ekrano didį ir patiriame įspūdį iš supančiųjų Šviesų, Or makif, arba vidinių Šviesų, Or pnimi.

Ištrauka iš 2010 m. spalio 31 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvas davimo veiksmas

Veiksmas ir ketinimas

Komentarų nėra

Machsomui pereiti – 10 metų

Filmai, klipai, Klausimai ir atsakymai

Klausimas (rusų k.): Kiek Jums prireikė laiko, kad pereitumėte machsomą?

Komentarų nėra