Klausimas: Kodėl egoizmui skauda anuliuojant save?
Atsakymas: Tai priklauso nuo tikslo svarbos. Ir šiam pasaulyje mums tenka save anuliuoti: darbe vykdyti vadovybės nurodymus, namie prižiūrėti vaikus, aprūpinti šeimą ir t. t..
Po visų pareigų man lieka viena dvi valandos laiko sau. Išeina, jog nuolatos save anuliuoju – neturėdamas pasirinkimo, todėl kad turiu gyventi. Tačiau tame pačiame egoizme aš gaunu atlygį!
O čia atsisakome egoizmo, kad gautume „kažką svarbesnio“: dvasinį gyvenimą, amžinybę, tobulumą, harmoniją. Tačiau kol kas šitų dalykų svarbos nevertiname kaip atlygio. Aplinka turi mane tuo įtikinti.
Mūsų atveju – aš pasirinkau aplinką, esu su visais susietas. Niekada istorijoje nebuvo tokios būsenos, kokioje esame šiandien.
Mes – pirmoji besitaisanti karta ir jau nusipelnėme gauti metodiką ir pradėti ją realizuoti su tūkstančiais draugų kartu.
Kas beliko? Anuliuoti save! Jeigu tai atliksime drauge, tai visiems bus lengva. Būtent taip ir nutiks!

Iš 2010 m. spalio 31 d. paskaitos per Vienybės dieną

Daugiau šia tema skaitykite:

Vagiantis iš savęs suktas vagis

Kaip iš tikrųjų išsižadėti egoizmo?

Amžinas laimėjimas

Klausimas: Ką daryti su savo gyvūniniais norais? Jais mėgautis ar riboti juos?
Atsakymas: Nieko nereikia daryti. Palik juos ramybėje. Tegul gyvūnas ganosi ant žolytės, kaip jam ir priklauso.
Jeigu gyvūnas leidžia žmogui manyje veikti pagal paskirtį, tada žmogus teisingai esant reikalui naudos „gyvūną“ savyje, o visur kitur leis šiam elgtis kaip tinkamam.
Aš atsiplėšiau nuo „asiliuko“ ir kol kas užsiimu savo reikalais. Žmogus manyje turi megzti ryšius su kitais žmonėmis. Tą žmogų manyje aš aukštinu, auginu. Ateis laikas, rimtai užsiimsiu ir gyvūnu savyje, o dabar tiesiog duodu jam tai, ko reikia.
Juk neimsiu vaišinti karvės kepsniais ir salotomis. Ji turi savo ganyklą ir su džiaugsmu ten ganosi.
Jeigu teisingai elgiesi su savo gyvūniniu kūnu, tai jam neprireiks nieko nereikalingo. Atvirkščiai, bet koks perteklius jam kenkia. Gyvūnui reikia tik to, kas palaiko jo pusiausvyrą su Gamta.
Taigi aprūpink jį tuo, kas būtina ir „lai ganosi lankose“. Jeigu tavo galva siekia „debesų“, dvasinio suvokimo, tai gyvūnas nepareikalaus iš tavęs nieko nereikalingo ir neištrūks iš aptvaro.
Juk dabar visas perteklius priklauso žmogaus lygmeniui tavyje.

Iš 2010 m. lapkričio 3 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis sukurtas man padėti

Iki pasaulio – per teisingą atstumą

Daugiau norų – gerų ir skirtingų…