Pateikti Trečiadienis, lapkričio 24, 2010 dienos įrašai.


Išvykdami neišsiskiriame

Grupė, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Jaučiu, kad kongrese sukūrėme naują kli. Tačiau netrukus sugrįšiu į savo įprastinį egoistinį pasaulį ir vėl palaikysiu santykius su žmonėmis, kurie neina dvasiniu keliu…
Atsakymas: Žmogus nejudės į priekį, jeigu nesukurs sau savo rato. Kiekvienam reikalinga grupė – virtuali arba fizinė, tačiau tai turi būti tokia aplinka, kuri veiks jį stipriau už išorinę egoistinę visuomenę.
Žmogus privalo suformuoti tokią aplinką, kuri lems jo mintis, norus ir vertybes. Kitaip jis žuvęs, nes seka paskui bendrą egoistinę aplinką. Tai ir yra mūsų vienintelis pasirinkimas ir jeigu nepasirinksime, negalėsime judėti į priekį.
Dabar po kongreso grįžtu namo. Kur mano mintys? Kas mane neramina? Baiminuosi tos akimirkos, kada nuo ryšio su dvasine visuomene nubėgsiu prie ryšio su materialia visuomene.
Ar eisiu pirmiau šio sprigto, po kurio visos mano mintys ir norai atsidurs anapus, bendroje baloje? Kaip nepraleisti trumpos perėjimo akimirkos?
Štai dėl ko turiu nerimauti ir jaudintis. Tai ir yra mūsų klaida, kuri kainuoja mums tiek metų ir pastangų. Visa kita ne problema. Problema tik ta, kad grįžtu namo ir nusiraminu: „Puiku, kongresas pasibaigė, dabar grįšime prie įprasto gyvenimo“.
Ir tada – pabaiga. Viskas, kas buvo, suplaukė į klipą.
Vienintelis veiksmas, kuris priklauso nuo manęs, – užsikabinti už dvasinės aplinkos, prilipti prie grupės, kad ji būtų šalia ir veiktų stipriau nei materiali aplinka.
Lygiai taip išsigandęs vaikas laikosi šalia suaugusiojo, tikėdamas, kad tai išgelbės jį nuo visų problemų. Sugriebęs suaugusįjį, prigludęs prie jo jis yra tikras, jog dabar viskas bus gerai. Taip ir mes turime glaustis prie dvasinės aplinkos.
Išvykdami nenuleiskite akių nuo grupės, klausykitės jos, lyg jūsų ausyse kaip ir ankščiau būtų ausinės, priminkite sau apie dvasinį pasaulį kabalistinėmis dainomis.
Nesvarbu, kur esame ir ką darome, fone visada turi skambėti kažkas artimo, kažkas, ką pasisemiame iš grupės. Pamoka, beveik tyliai transliuojama nuleistame lange, vis tiek prasiskverbia į pasąmonę.
Ir būtinai apsilankykite mano dienoraštyje. Visa, kas svarbiausia, rašau ten. Net jame publikuojamas nuotraukas kruopščiai atrenku pats. Skaityti dienoraštį reikia kasdien, nes kitą dieną medžiaga jau netenka galios. Visi susijungiame aplink dienoraštį ir rytines pamokas.
Iš mūsų nereikalaujama nieko, išskyrus pastangas, tai ir yra geriausias aplinkos pasirinkimas. O Šviesa atlieka savo darbą. Kiekvienas turi pasirūpinti tuo, kaip prisijungs prie stiprios dvasinės aplinkos, kad neprarastų tos dvasios, kurią jis išsivežė iš kongreso.

Iš 2010 m. lapkričio 12 d. pamokos pagal knygą „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iki pasaulio – per teisingą atstumą

Geras likimas

Grupė – tai mano šešėlis

Komentarų nėra

Trečias nėra nereikalingas

Dvasinis darbas, Vyras ir moteris

Klausimas: Ar yra skirtumas, kaip atskleidžiamas Kūrėjas, – per bičiulių pastangas vienytis grupėje, ar per sutuoktinių ryšį?
Atsakymas: Skirtumas yra. Jeigu du žmonės gali susivienyti taip, kad jų ryšyje atsiskleidžia Kūrėjas – tegu kol kas tik vaizduotėje, –  jie daug greičiau pasiekia dvasinį suvokimą.
Kūrėjas visuomet šalia, klausimas tik, ar mes vertiname tai, ar ne. Jei mes tarpusavio ryšyje galime pajausti Kūrėją, Jis atsiskleidžia. O jeigu šis suvokimas gali pakenkti mūsų vystymuisi ir mus supainioti, Kūrėjas paslėptas. Tuomet Jis viską valdo „iš užkulisių“.
Už kiekvieno žmogaus norų, minčių ir veiksmų stovi Kūrėjas, juk „Nėra nieko, išskyrus Jį“. Jei negaliu kontaktuoti tiesiogiai su Juo, nes, neturėdamas galimybės atsispirti, pasiduodu, anuliuoju savo laisvę ir savarankiškumą, – Jis būna paslėptas. Tada matau tik žmogų, su kuriuo galiu elgtis savo nuožiūra.
Tačiau jei mes sugebėsime už kiekvieno įžvelgti Kūrėją, tai, tinkamai naudodami savo norus, labai greitai atskleisime tikrąją realybę.
Šiame darbe su bičiuliais iškyla įvairių išskaičiavimų ir problemų, o su žmona tai padaryti daug paprasčiau. Jeigu vyras ir žmona nusprendžia už savo tarpusavio santykių matyti Kūrėją, kaip pasakyta, kad „vyras ir žmona – Kūrėjas tarp jų“, jų ryšys tampa prasmingas ir gilus. O kadangi šis ryšys apima daugybę formų ir galimybių,  sutuoktiniai greitai tobulėja.
Jei Kūrėjo, visada esančio tarp mūsų, vyras ir žmona tarpusavyje nejaučia, – būtent čia ir slypi visų santuokos problemų šaknis.

Iš 2010 m. spalio 29 d. programos „Savaitės skirsnis“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tik Kūrėjas duoda sielą

Vyras ir žmona: kur Kūrėjas tarp jų?

Meilė iš aukštesnio išskaičiavimo

Komentarų nėra