Pateikti Penktadienis, 26 lapkričio, 2010 dienos įrašai.


Siena viduje

Grupė, Kongresai, įvykiai

Kongrese mes įgijome naują pojūtį, kurį dabar reikia vystyti. Jaučiame, kad priešais mus siena, kurią turime sudaužyti  Šviesos, Kūrėjo pagalba. Būtent Jo mums trūksta. Tegu pasako: „Eime pas faraoną“. Tam būtina suprasti, o svarbiausia, sutikti su tuo, kad mes daužome sieną Jo, o ne savo malonumui.
Kelyje užmirštame apie du esminius momentus:
1. Judėti pirmyn galima tik remiantis Jo jėga.
2. Mes judame davimo Kūrėjui link.
Visa tai dar išslysta man. Kol kas vietoj davimo Kūrėjui galvoju apie save. Pereiti machsomą bandau savo, o ne Jo jėgomis. Tokiu būdu ir tikslas, ir priemonės, kaip ir iki šiol lieka užrakinti manajame egoizme. Ir vis dėl to tai – gera būsena, juk imame suprasti pagrindinius dvasinio judėjimo pirmyn dėsnius. Prieš mus iškilo kliūtis ir su ja reikia kažką daryti. Iš tikro jos, kaip tokios nėra – tai psichologinis barjeras mumyse. Jei mes teisingai save nukreipsime, jis išnyks. Mintis apie Kūrėjo gerumą priešinga manajai prigimčiai, draugai tokios minties taip pat neturi – ji numatyta mūsų vienybėje. Todėl turime dirbti ties trimis momentais:
1. Aš sujungtas su grupe.
2. Kartu su draugais turime nustatyti teisingą inspiraciją, kurios padedami peržengsime machsomą: susitelkę iššauksime Kūrėjo jėgą.
3. Visa tai tam, kad suteiktume malonumą Jam – kitais žodžiais, susilietume su Juo.
Bendras nenuilstamas rūpestis ir budrumas turi pažadinti visus. Tai ir yra laidavimas, grupė – ne draugų veidai, o dvasinis bendrumas, persmelkiantis kiekvieną mintimi apie tikslą. Staiga imame galvoti apie tai, norėti to. Kai kiekvienas stengiasi surikiuoti į vieną liniją savo troškimą, jis ratilais ima sklisti po visą pasaulį, neribojamas jokių kliūčių ir atstumo. Laidavimas reiškia, kai aš atsakingas už visą sistemą, kurioje mane patalpino Kūrėjas. Kai aš negaliu išlaikyti teisingos minties, tą pačią akimirką visi pameta teisingą mintį. Atsijungdamas nustoju aprūpinti visą bendrą organizmą. Argi kepenys ar inkstai gali išeiti atostogų? Todėl prašau pasaulinės grupės, kad ji visą laiką galvotų apie sukūrimo tikslą, apie davimą Kūrėjui. Tada ir aš pats, kur bebūčiau, neprarasiu ryšio.

Iš 2010 m lapkričio 19 d pamokos pagal temą „Klausimai ir atsakymai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvykdami neišsiskiriame

Gimimas: pirmasis sąrėmis

Psichologinis barjeras davimo kelyje

Komentarų nėra

O kurgi tada esu aš ?!

Realybės suvokimas

Klausimas: Kas toks „aš“, ir kaip man atskirti save nuo realybės „filmo“? Jeigu visos mano mintys ir pojūčiai – tai filmas, tai kurgi tada esu aš?
Atsakymas: Dabar tu negali atskirti savęs nuo filmo. Juk tu gyveni jame – būtent nore patirti malonumą.
Tačiau jeigu būsi ir nore patirti malonumą, ir nore duoti, jeigu tavyje bus dvi jėgos – Kūrėjo jėga ir kūrinio jėga kartu, jeigu Šviesa švies ir atneš tau savo davimo savybę, tai pradėsi skirti, kur tu, o kur filmas.
Šiandien tu nepajėgus taip analizuoti savo pasaulio, nes tavyje yra tik noras patirti malonumą.
Ar Šviesa veikia tave, ar ne – tau nėra žinoma. Tu it kūdikis: jis nežino, kas juo rūpinasi, kas vyksta. Jis verkia, kadangi jam bloga, be to jis netgi nežino, kam skirti savo verksmą.

Iš 2010 m. spalio 20 d. programos „Kabala pradedantiesiems“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tapk savo gyvenimo prodiuseriu

Aukštoji kūrimo matematika

Amžinasis variklis, varomas davimo energija

Komentarų nėra