Pateikti Sekmadienis, 28 lapkričio, 2010 dienos įrašai.


Kai atslenka tamsa

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kaip išsaugoti džiaugsmą krentant?
Atsakymas: Viskas priklauso nuo to, koks tavo tikslas. Pamenu, vaikystėje užsiropšdavome į kalną ir laimingi leisdavomės nuo jo rogutėmis. Taigi linksma mums būdavo ne pakylant, o kaip tik leidžiantis.
Viskas priklauso nuo tikslo. Jei žinai, kad kritimas atskleidžia tau naują medžiagą, kurios padedamas sukursi savo būsimą pakopą, ar tai neteikia džiaugsmo? Kai kyla maišatis ir nesusipratimai, kai viskas išskysta priešais akis, džiaugiuosi, nes prašvitus įgysiu naujų žinių, naują jausmą, naują artumą, naują atskleidimą. Užslinkus tamsai, susidrumstus jausmams, pro sąmonės rūką žiūriu į save iš šalies, atmetu  painiavą ir nusiminimą, ir pagal tai matuoju kitą pakilimą. Lygiai taip kabalistas Šimonas, pajutęs save kaip „Šimoną iš turgaus“, suprato, kad stovi prieš pakilimą į galutinį ištaisymą. Nors dar nepasiekėme tokių pakopų, vis tiek, kada apima bejėgiškumas, kai saulė slepiasi po šydu, turime matyti šią būseną kaip pasiruošimą. Taip pasireiškia būsimos pakopos medžiaga, dar nerealizuota ir neturinti reikiamos formos. Tada nelauk prie jūros gero oro, nesėdėk vienoje vietoje, kaupdamas jėgas, o priešingai –  pradėk dirbti. Stenkis iš karto įveikti kliūtis ir ištraukti save iš tamsos, netgi pačios menkiausios. Tokiu būdu visa medžiaga, kuri turi būti įtraukta į šį procesą, greičiau įsijungs į darbą.
Turi galimybę kasdien sistemingai ruoštis, padedamas grupės ir studijuodamas šį mokslą. Visą dieną palaikyk ryšį, nepaleisk dvasinės gijos, net jei ji tęsiasi pro grotuvo ausinę. Tegul tau primena tavo tikslą, nes krisdamas atsijungi nuo jo. Jei nuolat esi veikiamas teisingos aplinkos, tai net sustiprėjus negatyvumui sugebėsi matyti savo būseną iš šalies ir ją analizuoti. Tai padės tau kitaip pažvelgti į tai, kas vyksta. Džiaugsmą teikia tai, kad kuri būsimą būseną. Tik dėl nepakankamo pasiruošimo visiškai nutrūkęs dvasinis ryšys atima galimybę dirbti. Visoms gyvenimo akimirkoms galima pasiruošti taip, kad niekada netektų prarasti geros įtakos. Jei tikrai vertini grupę, džiaugsmo neprarasi niekada.

Iš 2010 m. lapkričio 19 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuopuolis? Tikrai ne!

Kritimas – tai džiaugsmas

Ir varge, ir džiaugsme būsime kartu…

Komentarų nėra

Kas man padės?..

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Man atrodo, kad dvasinio darbo principas „Jeigu ne aš sau, tai kas man padės?“, prieštarauja kitam principui –  „Nėra nieko kito tik Jis “ ir susijungimui su grupe…
Atsakymas: Turiu pasakyti: „Jeigu nepadėsiu sau, niekas man nepadės atskleisti Kūrėjo“, nes kalbama apie norą atskleisti Kūrėją, davimo savybę.
Niekas negali man čia padėti. Galiu perskaityti tūkstančius knygų ir perklausyti tūkstančius paskaitų, bet galiausiai noro vystymas – tai mano vidinis darbas.
Ir tik tada, jei panorėsiu dvasinio gyvenimo (davimo savybėje) vietoj šio gyvenimo (gavimo savybėje), atskleisiu sau dvasinį pasaulį.
Iš nieko nesitikėkite pagalbos! Privalau įgyti tokį stiprų norą, kad „geriau jau mirtis nei toks gyvenimas!“ Juk šis gyvenimas man ne gyvenimas. Privalau pasiekti dvasinį pasaulį!
Čia turiu veikti pagal principą „Jeigu ne aš sau, tai kas man padės?“. Juk Kūrėjas neatšauks savo sąlygos. Jis neprivers mūsų Jo norėti. Jis duoda pripildymą, o ne norą. Nėra prievartos dvasiškai vystantis.
Bet baigdamas realizuoti principą „Jeigu ne aš sau, tai kas man padės?“, kitaip tariant, kai suprantu, kad tai priklauso tik nuo manęs, iš karto atskleidžiu, kad neturiu tam jėgų.
Nekenčiu savo egoizmo ir bijau jo it Mozė Faraono. Ir tada „suriko jie nuo šio darbo“, kad išsilaisvintų iš egoizmo valdžios, juk nei aš, nei niekas aplink negali man padėti.
Kai įgyjame šiuos du pojūčius: pagalbos nebuvimą iš vidaus ir iš išorės, tai vadinama paskutiniais gimdymo sąrėmiais.
Tada prasiveržia nusivylimas iš pačios širdies gilumos. Ir tik tada atsiskleidžia Aukščiausioji jėga, Šviesa (GAR de Chochma), kuri pagimdo žmogų dvasinėje pakopoje. O tada jau veikia principas „Nėra nieko kito – tik Jis“.
Todėl yra etapas „Jei ne aš sau, tai kas man padės? “, o paskui – „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“. Juk negaliu atskleisti, kad „Nėra nieko kito – tik Jis“, kol nebaigsiu – „Jeigu ne aš sau, tai kas man padės?“.

Iš 2010 m. lapkričio 10 d. ketvirtosios kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsitokėk ir pažvelk į save

Nepraleisk savo šanso…

Vadovas po knygą „Zohar“. Geras ir mylintis

Komentarų nėra