Pateikti Antradienis, 30 lapkričio, 2010 dienos įrašai.


Klausimai po kongreso

Dvasinis darbas, Grupė, Klausimai ir atsakymai, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Antrą kongreso dieną aš pajutau, kad visi žmonės, visi „taškai“ tarytum manyje, ir tada aš galiu juos mylėti kaip pačią save, nes juos jaučiu kaip savo dalį. Ar teisinga visą grupę jausti savyje?
Atsakymas: Būtent taip pradeda formuotis vieta, kurioje vėliau atsiskleidžia Kūrėju vadinama davimo savybė.

Klausimas: Buvau liudininkas to, kad kongrese vyrai visiškai atsidavė darbui. Ar mums reikalingi šie išoriniai veiksmai, o gal jie iš tikro nukreipia mūsų dėmesį nuo tikrojo tikslo? Juk tiesos užuomina juose, matyt, labai menka?
Atsakymas: Gali būti, reikia tolygiau paskirstyti darbus, bet nėra abejonių dėl to, kad mes patys turime save aptarnauti.

Klausimas: Jūs sakote, jog problema yra ta, kad mes patys bandome pereiti machsomą, nors tik Šviesa gali tai padaryti. Į ką mes galime kreiptis su šiuo prašymu-malda – į grupę, į aplinką? Juk jūs kalbėjote apie tai, kad būtent ten Ji atsiskleidžia?
Atsakymas: Į Kūrėją, grupėje slypinčią davimo savybę.

Klausimas: Na, tarkime, mes pradedame jausti neapykantą draugams. Bet kaip atskirti šią, pavadinkime, „dievišką“ neapykantą, kliudančią susijungti sudužusiems indams, nuo paprastos neapykantos, sugeneruotos bjauraus charakterio, arba kylančios dėl psichinių sutrikimų?
Atsakymas: Jeigu žmogus stengiasi užmegzti ryšį su draugais, norėdamas atskleisti jame Kūrėją, tai esant stiprioms bendroms pastangoms, jis atskleidžia neapykantą pareigai susivienyti.
Beje, taip pasakyta ir knygoje „Zohar“. O jeigu nesistengė bandydamas susivienyti, tai nepajus ir tikros neapykantos.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės vandenyne

Kas paskutinis eilėje svogūnų lupti?

Aš prašau – Kūrėjas vykdo

Komentarų nėra

Būk su Kūrėju įžūlesnis

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kalbame apie tai, kad prašyti mes turėtume tik iš Kūrėjo. Bet ką daryti, jeigu man gėda? O gal nesu verta, kad ko nors Jo prašyčiau?
Atsakymas: Aš tau patarčiau ne prašyti, o reikalauti. Ir moterys puikiai moka tai daryti 😆 .
O kalbant rimčiau, – jeigu  mums gėda prašyti Kūrėjo, reiškia, jaučiame, jog esame toli nuo Jo, kad neturime nieko bendro su Juo.
O vyrai iš pradžių dažnai jaučia puikybę ir elgiasi kaip gaidžiukai: „Kodėl aš Jo turėčiau prašyti? Ir ko prašyti?“
Kitaip tariant, iš vienos pusės – gėda, o iš kitos – išdidumas. Bet abu šie pojūčiai pamažu praeis. Jeigu žmogus įsilieja į grupę, tai praeina labai greitai. Aš tau patarčiau būti tiesiog įžūlesniam.
Jeigu žmogus sako: „Man priklauso, Tu tiesiog privalai man padėti!“ – Kūrėjui tai patinka.

Iš pamokos 2010 m. spalio 12 d. pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsitokėk ir pažvelk į save

Kad Šviesa iš mūsų nepranyktų…

Prašykite ir išsipildys

Komentarų nėra

Ar mes vieniši Visatoje?

Filmai, klipai, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Ar mes vieniši Visatoje?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -70“

„Klausk kabalisto -69“

„Klausk kabalisto -68“

Komentarų nėra