2010 m. kongresas Tel Avive – „Kartu gėrio link“

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis, Kongresai, įvykiai

Šiandien mūsų egoistinis vystymas, užbaigiantis visą mūsų tūkstantmetę istoriją, pasiekia ribą ir todėl žmonija jaučia krizę visose savo veiklos srityse.
Nematome, kur eiti toliau, ir ką dar galima padaryti, todėl pasaulis grimzta į depresiją ir narkotikus.
Ir čia pasirodo kabalos mokslas, laukęs būtent šio laiko – 20 amžiaus pabaigos, kai turės atskleisti apie ką rašoma knygoje „Zohar“ ir kitose kabalistinėse knygose.
Tai vyksta būtent dabar, kai visi supranta arba pradeda jausti, kad yra atsidūrę aklavietėje, juk mūsų egoizmui daugiau nebėra kur augti.
Jeigu egoizmas toliau augtų, nesusimąstydami bėgtume paskui jį, kaip tai darėme per visus savo praeitus gyvenimo ciklus, per visą savo istoriją, kiekvieną kartą bandydami kažką pasiekti šiame gyvenime: išlošti, sukurti gerovę namuose, šeimoje, vaikams, įgyti pelningą profesiją.
Kiekviena karta tarsi karių kolona, žygiuojanti iš vieno gyvenimo į kitą, iš vieno persikūnijimo į kitą.
Ir per visus tuos gyvenimų ciklus nepailsdavome vytis paskui savo ego, nes noras mus stūmė pirmyn. Nesvarbu, kad jis buvo menkas, ir kad visa tai jau ne kartą patyrėme – bėgome ir darėme tai, ko jis norėjo.
Bet kadangi dabar šis egoistinis noras pasiekė savo paskutinį aukščiausiąjį lygmenį, pajutome, kad kelias baigėsi. Žmonės jau net nenori gimdyti vaikų, nes netiki, kad kita karta gyvens geriau už dabartinę.
Štai ateina kabalos mokslas ir sako: galite prisijungti prie gėrio! Tai visos žmonijos gera ateitis. Tik tas gėris neegzistuoja mūsų egoistiniuose įsivaizdavimuose ir apskritai šio pasaulio plokštumoje – čia jau negali būti nieko gero.
Juk jeigu kiekvienas nori kažką gauti į savo egoizmo vidų, jis niekada negalės prisipildyti. Tą akimirką, kai žmogus ima prisipildyti – jo malonumas liaujasi.
Malonumas ir prisipildymas yra vienas kitam priešingi, ir prisipildymas gesina norą. O jeigu nebejaučiu trūkumo, nesimėgauju gavimu ir turiu ieškoti naujo prisipildymo.
Taip beprasmiškai ieškant praeina visas mano gyvenimas. Tačiau tiems žmonėms, kurie jaučia, kad privalo rasti kažką daugiau negu šis materialus gyvenimas, kabalistai pasakoja, kaip prisijungti prie gėrio.
Juk jau jaučiu, kad šis pasaulis išsisėmė ir turiu rasti kažką aukščiau už jį, kad suprasčiau „kam“ ir „kodėl“? Kur yra gyvenimo šaltinis ir koks gyvenimo tikslas? Kas buvo iki jo ir kas bus po to? Noriu žinoti, kas yra už šių ribų, kurios mane uždaro šiame pasaulyje.
Privalau žinoti visų įvykių priežastį ir stebėti šį aplinkinį pasaulį – kaip prasideda ir baigiasi kiekvienas reiškinys, kaip viskas kartu susiję! Jeigu to nežinau – man blogai: taip sukurta dabar beatsiskleidžianti mūsų siela.
Todėl ateina kabala – sielos atskleidimo metodika. Juk visa, ką patyrėme iki šiol, buvo jaučiama gyvūniniame kūne jo penkiais jutimo organais. Pildėme kūną skoniais, kuriais jis mėgavosi, arba jautė kančias tame pačiame kūne.
Su šiuo pasauliu reikalus baigėme: prisipildėme juo ir nusivylėme, dabar reikia eiti toliau! Tai ir toliau augs, bet jau kitame išmatavime – aukščiau tavo kūno.
Tai vadinama sielos vystymusi. Siela tai dar viena vidinė dalis, kuri išsivystys tavyje ir per ją tu suvoksi aukščiausiąją tikrovę. Ir tai neužbraukia tavo šiandieninio pasaulio – jis nesiliaus egzistavęs.
Bet tu suvoksi dar ir tai, kas yra aukščiau jo – visas tas jėgas, kurios nusileidžia iš viršaus ir valdo mūsų pasaulį. Suprasi viską, kas vyksta čia apačioje, juk pakilsi į aukštąsias šaknis ir atskleisi šaknies ir šakos ryšį.

Iš 2010 m. lapkričio 9 d. 1-osios kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – prie raudonos linijos

Skubėkite daryti vienas kitam gera

Žalčio prakeikimas ar palaiminimas?

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.