Pateikti Sekmadienis, gruodžio 5, 2010 dienos įrašai.


Kompasas, nurodantis Kūrėją

Grupė

Klausimas: Kaip galiu patikrinti, kad einu teisinga kryptimi?
Atsakymas: Niekada negalėsi to sužinoti. Juk tam reikia tiksliai žinoti, kur yra galutinis tikslas ir kur esi tu, tuomet galima nustatyti teisingą kryptį – tiesia linija tarp dviejų taškų.
Bet jeigu nežinai šių dviejų taškų, ką gali padaryti?! Ir tu niekada jų nesužinosi!
Tam mums duota grupė – kaip vienintelė galimybė judėti tikslo link. Privalai į ją įsijungti ir kuo stipriau prie jos prisijungsi, tai reikš, kad judi teisinga kryptimi.
Kaip gali tai patikrinti? Tą akimirką, kada iš tikrųjų pradėsi jungti su jais, toje vienybėje tarp jūsų atskleisi Kūrėją. Jis tau paliudys, kad dabar eini teisinga kryptimi ir tai nėra fantazija!
Šis liudijimas – pirmasis patvirtinantis faktas. Ir tik tada gali būti tikras, kad ėjai teisinga kryptimi. O iki to, kaip sakoma: „Stengeisi ir radai“…
Pastangas dedame mokydamiesi pagal pirminius šaltinius ir grupėje, o visa kita tėra pagalbinis darbas.

Iš 2010 m. lapkričio 18 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė ir jos tikslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atlygis už davimą

Padėkite suprasti, ko aš noriu?

Visi atsakymai – grupėje

Komentarų nėra

Ką daryti?

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas: Nuolat girdime, kad turime vienytis ir ieškoti Kūrėjo, tačiau nesuvokiame to kaip praktinio darbo. Ką gi mes konkrečiai turėtume daryti?
Atsakymas: Jeigu išoriniai veiksmai naudingi vidiniams procesams, mes turime juos vykdyti.
Naudos galiu tikėtis ateityje: jei visus metus atlieku išorinius veiksmus, kad galiausiai pasiekčiau gilesnį dvasinį lygmenį, kitaip tariant, bandyčiau priartėti prie Kūrėjo savybės – davimo, suvokdamas, kiek toli esu nuo to, kad savo noru ketinimą „imti“ pakeisčiau į ketinimą „duoti“.
Kitaip tariant, „veiksmo rezultatą“ turiu žinoti jau „pradiniame sumanyme“: arba man sako, ką daryti, ir aš vykdau tai remdamasis „tikėjimu aukščiau žinojimo“, arba pats taip veikiu. Bet kuriuo atveju veiksmą atlieku aš pats.
Tačiau jeigu veiksmo nesusieju su ketinimu „vienytis dėl grupės“, tai, koks bebūtų svarbus ketinimas, jis neatneš naudos. Juk būtent darbas su ketinimu –  Žmogaus darbas.
Apeiti jo neįmanoma, kadangi pasaulio prigimtis – noras patirti malonumą ir noras jį teikti; mintis, esanti kartu su šiais norais, jų sąjunga ir abipusė sąsaja. Nes nėra nieko, išskyrus norą ir ketinimo!
Žemesniojo noras gauti įeina į aukštesniojo norą duoti kaip MAN (prašymas ištaisyti), o aukštesniojo noras duoti nusileidžia į žemesniojo norą gauti ir pripildo jį kaip MAD (taisančioji Šviesa). Jie tarpusavyje vienijasi: Bina ir Malchut Binoje – Kūrėjas kūrinyje ir kūrinys Kūrėjuje, kol nepasieks visiškos lygybės. Štai ir visas darbas!
Kur tai vyksta? – Tik mintyse, noruose, vidinėse pastangose!
Žinoma, tai sunku. Vieniems iš mūsų lengviau dirbti protiškai, kitiems – sunkiau, tačiau dvasinis darbas visiems vienodai sunkus – ir mokslininkams, ir staliams, – juk jis vyksta sieloje, o ne prote.
Kai kuriuos išorinius veiksmus mes visgi vykdome, ir jie suvienija mus teisingu ketinimu: kodėl mes tai darome? Kodėl kartu, o ne pavieniui? Kodėl norime išplėsti dalyvių ratą? – tai mus gaivina, suteikia įkvėpimą.
Neturėdami ketinimo mes – tik „juokdarių sambūris“, juk net pats svarbiausias darbas be tinkamo ketinimo – betikslis!

Ištrauka iš 2010 m. spalio mėn. 31 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne vien norėti

Veiksmas ir ketinimas

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Komentarų nėra