Pateikti Antradienis, gruodžio 7, 2010 dienos įrašai.


Vienam pas Kūrėją nėra ko eiti

Dvasinis darbas, Grupė

Kai kalbu apie „priesakus“, turiu omenyje norus, vienijančius mane su kitais žmonėmis.
Manyje yra 613 (TARJAG) norų, siejančių mane su visais kitais, – šiuos norus man ir reikia ištaisyti. Ir padėti čia gali tik Šviesa, grąžinanti į šaltinį, – kitaip  tariant, „Tora“.
Jeigu aš nesistengiu susivienyti su artimu – man nėra ko taisyti. Pas Kūrėją vienam žmogui nėra ko eiti – jis neturi nieko, išskyrus dvasinę kibirkštį ir gyvūninius norus, kurių taisyti nė nereikia.
Jeigu nori išsitaisyti, privalai parodyti plyšį, sudužimo vietą – o tu jos neturi! Vienas juk sudužti negali, reikia, kad būtumėt bent dviese.
Todėl visi 613 norų, kuriuos mums padeda ištaisyti Šviesa, grąžinanti  prie šaltinio, – yra mūsų sudužę ryšiai su likusiaisiais.
Šviesa, kuri užpildė šią mus vienijančią erdvę ir palaikė mūsų ryšį, dingo, ir dabar mums reikia ją pritraukti atgal. Kai Šviesa ateina, iš pradžių ji ištaiso mūsų tarpusavio ryšių vietą, o po to ją užpildo.

Iš 2010 m. lapkričio 21 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė ir jos tikslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar“. Pasaulių sistemos formulė

„613“ kartų didesnė Begalybė…

Nieko bendra su kūnu

Komentarų nėra

Laisvė – tiktai aukščiau noro

Valios laisvė

Klausimas: Kodėl man šiame pasaulyje duota laisvės iliuzija?
Atsakymas: Mums patiems atrodo, kad esame laisvi, tačiau taip yra tik tada, kai nemąstome apie tai, kai tapatiname save su gyvūniškuoju kūnu.
Jei nors truputį pakiltume virš jo, pamatytume, kad mūsų kūnas visiškai paklūsta jį valdantiems dėsniams ir procesams, kuriuos jis išgyvena.
Man atrodo, jog pats sprendžiu, kada gulti miegoti, kada eiti į darbą. Bet kas tai sprendžia iš tikrųjų?
Man duotos tam tikros aplinkybės ir vidinės savybės, o mūsų noras mėgautis veikia lyg variklis, dirbantis pagal paprastą formulę: maksimumas pasitenkinimo, skiriant minimumą pastangų – maksimaliai išlošti, minimaliai už tai sumokant.
Tokį skaičiavimą atliekame kiekvieną savo gyvenimo akimirką – bet kokiame pjūvyje, bet kuria kryptimi, bet kurioje vietoje, kiekvieno dalyko atžvilgiu.
Taip veikia mūsų prigimtis, atsižvelgdama į daugybę sąlygų: kiek aš pavargęs, kokia mano sveikata, kaip tai pavojinga ir kiek iš to gausiu pasitenkinimo ir t.t. Taigi, kol esame savo ego viduje, jokios laisvės nėra.
Turime suprasti, kad laisvas pasirinkimas įmanomas, tik jei aš pats valdau savo norą, jei esu aukščiau už jį.
Kol esu savo egoistinėje prigimtyje, visada būsiu paklusni marionetė, visiškai valdoma savo egoizmo.
Jei noriu paimti valdžią į savo rankas – valdyti norą turiu aš pats, pakilęs aukščiau jo.
Vadinasi, laisvė įmanoma tik virš noro. Lieka klausimas: kaip, kokiomis priemonėmis pakilti virš savo prigimties?

Iš 2010 m. lapkričio 26 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tapk savo gyvenimo prodiuseriu

Kas mes – laisvi žmonės ar kūrinijos sraigteliai?

Ko nežino nė viena būrėja

Komentarų nėra