Savo prigimties vergijoje

Dvasinis darbas

Jeigu žmogų užpildo didžiulis malonumas, jis tarsi ištirpsta jame, visiškai paklūsta jo valdžiai, ir yra tarsi robotas pasirengęs išpildyti viską, ko tik šis malonumas iš jo pareikalaus, negali jam pasipriešinti.
Kiekvienas žmogus turi tam tikrą kantrybės slenkstį, kitaip tariant, ribą, iki kurios jis gali atsilaikyti prieš malonumą arba atlaikyti kančias. Ir jeigu malonumai arba kančios viršija šį slenkstį, jie gali žmogų visiškai pavergti.
Juk žmogus sugeba jiems priešintis tik itin siaurame jautrumo diapazone ir tai tik tada, kai gali kaip nors nuo jų apsiginti. Ir kokia gi yra ta gynyba? Žmogus supranta, kad neverta pasiduoti pagundoms: tiek iš blogosios, tiek iš gerosios pusės.
Kitaip, malonumai arba kančios visiškai jį valdys, juk žmogus sukurtas iš medžiagos, kurios esmė – noras mėgautis. Ir todėl visiškai aišku, kad jie lengvai gali su juo daryti bet ką.

Iš 2010m. lapkričio 19 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsitokėk ir pažvelk į save

Kaip rasti savo laisvės tašką?

Laisvė ar tik laisvės iliuzija

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.