Pateikti Penktadienis, gruodžio 10, 2010 dienos įrašai.


Tegul Šviesa tęsia savo darbą

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Kabalos studijos suteikia mums ryšį su Aukštesniuoju pasauliu. Atotrūkis tarp mūsų ir dvasinio pasaulio – tai bedugnė, barjeras, geležinė siena, kurios neįmanoma išjudinti ir tik Šviesa gali ją sudaužyti.
Todėl negalime susisiekti su Kūrėju, dvasiniu pasauliu kitaip nei studijuodami tikruosius pirminius šaltinius – RAŠBI, Ari, Baal Sulamo, Rabašo kūrinius. Tik taip mus pasieks grąžinanti į šaltinį Šviesa.
Turime nuolatos studijuoti jų darbus ir taip leisti Šviesai tęsti jos darbą.
Jūs pajausite, kad ta vienybė, kurią pasiekėme kongrese, pasklis nuo savo pradinio taško iki 10 sfirų ir bus pripildyta. Laukiu, kad kiekvienam kongreso dalyviui tai įvyks labai greitai.
Mes dar pajausime, kokį tarpusavio ryšį pasiekėme: vyrai, moterys ir net vaikai! Kiekvienas iš mūsų įgijo platesnį, įvairiapusį sudėtinį kli, kuriame jau gali paruošti save Šviesos gavimui.
Ir jeigu dabar, po kongreso, visi gyvensime viena tema, studijuodami pamokose kabalistų darbus, tai būsime susieti su juose slypinčia Šviesa.
Ir, be to, susijungsime su visais draugais, kurie tą pačią dieną, per 24 valandas, kartu su mumis mokosi tą pačią medžiagą. Niekas negali mūsų sujungti labiau nei kasdienis dalyvavimas pamokoje.
Taip kasdien pritrauksime vis naujas Supančios Šviesos porcijas – tai, kas užgimė tarp mūsų kongrese, tai, kam davėme pradžią, ta sėkla, kurią „pasėjome žemėje”, vystysis ir išaugins savo 10 sfirų. Jose mes ir pajausime Šviesą, atskleisime Kūrėją.
Mes jau labai arti to. Tai akumuliacinis procesas, kaip parašyta: „grašis prie grašio – ir sukaupiama didžiulė suma”. Ir tai, kad kongrese užgimė vienybė, kad mes tarpusavyje susijungėme – labai didelis pasiekimas.  Būtent taip prasideda mūsų dvasinio vystymo naujasis etapas.

Iš 2010 m. lapkričio 11d. baigiamojo pokalbio kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmo bėdos paverčia jį indu

Ne vien norėti

Toliau bus lengviau

Komentarų nėra

Mokykla – gyvenimas, gyvenimas – mokykla

Auklėjimas, vaikai

Šiuolaikinės švietimo sistemos  problema ne ta, kad ji geriau ar blogiau ruošia specialistus ir net ne ta, kad ji neauklėja vaikų.
Problema – daug didesnė. Šiais laikais vaikai gimsta reikalaudami dvasinio vystymosi, jie nenori imti to, kas jiems duodama, ir jaučia vidinę tuštumą.
Jie nežino, ką su savimi daryti, niekina aplinkinius, nes suaugusieji nesugeba suteikti to, ko jiems reikia. Jie ir patys nežino, ko nori, tačiau tuštuma išlieka.
Todėl jie slankioja be tikslo, stengdamiesi kažkuo prisipildyti. Tai ne jų kaltė. Tuštuma juose tokia didelė, kad jie negali galvoti nieko kita, tik kaip ją užpildyti.
Ir čia nepadės jokios elitinės mokyklos. Būtina suprasti tuštumos esmę ir žinoti, kaip ją pripildyti.
Mokydami mūsų mokinių vaikus matome, kaip greitai ir lengvai jie įsisavina medžiagą ir pradeda ją taikyti gyvenime.
Jų požiūris koncentruojasi ir gilėja, jie mato, kad dalykai, kuriuos juos mokosi, yra tikri ir teisingi. Gaudami šią informaciją, jie prisipildo dvasinėmis sąvokomis.
Užsiėmimų forma irgi nauja – nedidelės grupės, kuriose vaikai su instruktoriumi aptaria tarpusavio santykius bei gyvenimiškas situacijas, su kuriomis susiduria. Čia vaikai, gilindamiesi į žmogaus ir visuomenės prigimtį, tampa  ir teisėjais, ir gynėjais. Kai tokia mokymo forma, instruktorius ne pakyla virš mokinių, o tiesiog padeda jiems suprasti gyvenimą. Tikiuosi, tokį auklėjimą gaus visi vaikai.

Iš 2010 m. spalio 11d. 5-osios kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Bambagyslė visam gyvenimui

Svarbiausias mūsų koziris

Naujasis švietimas

Komentarų nėra

Kabalistinė psichologija, 8 dalis

Auklėjimas, vaikai, Filmai, klipai

Laida rusų kalba.

[media 1]
[media 2]

Ankstesnės laidos:

Kabalistinė psichologija, 5 dalis

Kabalistinė psichologija, 6 dalis

Kabalistinė psichologija, 7 dalis

Komentarų nėra