Pateikti Antradienis, gruodžio 14, 2010 dienos įrašai.


Keičiant save

Realybės suvokimas, Valios laisvė

Neturintis nei formos, nei krypties „taškas širdyje“ – tai tarsi mano „kamieninė“ dvasinė ląstelė, iš kurios galiu laisvai formuoti save.
Tai virvės galas, mestas man iš galutinės būsenos, į kurią privalau ateiti. Laikydamas ją pagrindu visa kita aplink ją vystau laisvai rinkdamasis.
Visa tikrovė dalijasi į mane ir išorinį pasaulį. Ir jeigu žinau, kaip teisingai naudotis išorine realybe, galiu pakeisti save ir taip realizuoti savo laisvą pasirinkimą. Laisvė – pakeisti save, o ne pasaulį! Juk pasaulis – tai mano savybių atspaudas.
Man tik reikia žinoti, kaip ištaisyti savo savybes, kaip savyje pakeisti šių pirminių įgimtų savybių derinį. Tam tikslui man duotas „kli“ ( instrumentas), svirtis, „kėlimo kranas“, kuriuo galiu save apversti ir pakelti! Ir tada visa tikrovė pasikeis. Pamatysiu, kad viskas pasikeitė, tartum būčiau gimęs naujame pasaulyje.
Šitaip keičiu savo požiūrį į tikrovę ar keičiu pačią tikrovę? Aš keičiu tikrovę! Juk tikrovė yra tai, kas slypi mano pojūčiuose…

Iš 2010 m. lapkričio 26 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo ir mirties klausimas

Nuolat šviečianti saulė

Nupieškite Aukštesnįjį pasaulį!

Komentarų nėra

Ant neapykantos ribos!

Dvasinis darbas

Norėdamas pasiekti Šviesą, turiu labai stipriai jos pareikalauti. O kadangi esu egoistas, tai šis reikalavimas turi būti labai stiprus – ant neapykantos ribos. Aš tiesiog nekenčiu šios Šviesos, nenoriu jos, kaltinu dėl visko, kas vyksta! Bet juk iš tikrųjų viskas ateina iš jos.
Ir tada jausdamas visišką savo priešingumą Šviesai, suprasdamas, kad būtent ji padarė mane priešingu jai, kad tai ji sukelia manyje blogus pojūčius, aš pradedu suvokti tamsą.
Tik visiškai pajautęs tamsą kaip Šviesos privalumą (hebr. itaron), pradedu suvokti kai ką daugiau (hebr. eter) nei tamsa – suvokiu Šviesą.
Kitais žodžiais tariant, turiu būti bjaurus, žiaurus, „didelis nusidėjėlis“, kad galėčiau pasiekti būseną, priešingą Šviesai, ir tik tada suvoksiu visą jos jėgą.
Jeigu tamsa vos jaučiama, tai neįmanoma suvokti to, ką Šviesa savyje apima. Tai turi būti tikra „egiptietiška tamsa“ – mano tikrasis egoistinis noras.
Tačiau, kad pajaustume tamsą irgi reikalinga Šviesa! Tas, kuris nesimoko, neišeina į tamsą. Viskas kaip tik priešingai! Dėl to, kad mokydamasis pritraukia Šviesą, žmogus atskleis, esąs tamsoje.
Juk visas vystymasis vyksta veikiant Šviesai ir ji veda mus per visus šiuos etapus: pakaitomis žmogus jaučia tai Šviesą, tai tamsą ir taip juda pirmyn.
Tamsos pojūtis – geras jausmas, nes tamsa yra tarpinis etapas tarp būsenų mano vystymosi procese − kaip diena ir naktis.

Iš 2010 m. gruodžio 8 d. pamokos „Kabala pradedantiesiems“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sugauti taisančią Šviesą!

Vadovas po knygą „Zohar“. Iš tamsos – į šviesą.

Žingsnis po žingsnio

Komentarų nėra

Filosofijos saulėlydis

Egoizmo vystymasis, Kabala ir kiti mokslai, Krizė, globalizacija

Nuo antikos laikų ir beveik iki mūsų dienų kabalistai ėjo lygiagrečiai su filosofine mintimi, kol šios ugnis neužgeso.
Per visą istoriją mūsų varomoji jėga – augantis noras patirti malonumą. Kiekvieną naują kartą jis skatina imtis naujų žygių, kuriems palanki egoizmo dirva.
Realizuodami savo norus, pasitelkiame sveiką egoistinį protą, kad rastume, įsigytume, užgrobtume, vystytumės ir taip toliau.
Tačiau šiandien egoistinis vystymasis baigėsi, prasideda taisymosi metas. Mūsų pasaulio plotmėje egoizmas išsisėmė, visiškai atsiskleidė kaip ir turėjo būti.
Dabar žvelgdami į pasaulį, uždarytą šioje „pakuotėje“, nerandame, kuo dar pripildyti savo gyvenimą. Kai atsinaujinimas pasibaigia, kai daugiau nėra kuo mėgautis, žmogus patenka į bėdą.
Tokia yra dabartinė globali situacija pasaulyje. Kokia kryptimi vystytis toliau? Skristi į Marsą ar bent jau į Mėnulį? O gal panirti į vandenyno gelmes arba ieškoti nežinomų mokslui gyvūnų? Kuriam tikslui?
Mums jau nieko nereikia. Egoistinis noras visiškai atsiskleidė ir mums nekyla nauji polėkiai ir siekiai. Žaidimas baigtas.
Čia pasibaigia filosofija ir apskritai racionalus, vartotojiškas požiūris: „Išnaudokime savo protą, kad pripildytume savo norus “. Norai gęsta, ir protas, būdamas tiesiogine norų pasekme, užleidžia savo pozicijas.
Netrukus pamatysime, kaip žmonija tiesiog akyse „bunka“. Pažvelgę į tai iš kabalistinių pozicijų, būsime šokiruoti, matydami, apie ką žmonės kalba, rašo, kokius serialus žiūri.
Bus prieita iki to, kad it maži vaikai žmonės žais su tokiais „žaislais“, kuriuos prieš 50 – 100 metų būtų laikę proto aptemimo ženklu.
Štai kodėl miršta ir filosofija, kuri, nustumta į istorijos šalikelę, per paskutiniuosius dešimtmečius tebando išgelbėti save. Su ja daugiau nesiskaitoma, nes mūsų norų atsargos išseko.
Mums daugiau nereikia jokių pasiekimų, todėl nereikalingas ir žmogaus protas – dauguma žmonių visiškai apsiriboja gyvūniniu lygmeniu. Ciklas baigtas, atėjo laikas atsiskaityti už „atliktą darbą“.
Taigi, kol filosofai buvo „ant arklio“, kabalistai tylėjo, laukdami egoistinio vystymosi pabaigos. Dabar gi, kai tai įvyko, stovime ties lūžio tašku: senasis etapas baigiasi ir mums reikia atskleisti kitą etapą.

Iš 2010 m. lapkričio 24 d. pamokos pagal knygą „Zohar“, Pratarmė

Daugiau šia tema skaitykite:

Proveržis į kitą erdvę ar aklavietė?

Nenoriu nieko, tik Šviesos…

Amžinas laimėjimas

Komentarų nėra

Klausk kabalisto – 71

Filmai, klipai, Klausimai ir atsakymai

Laida „Klausk kabalisto“ rusų k.


Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

[media 1]
[media 2]

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -70“

„Klausk kabalisto -69“

„Klausk kabalisto -68“

Komentarų nėra