Norėdamas pasiekti Šviesą, turiu labai stipriai jos pareikalauti. O kadangi esu egoistas, tai šis reikalavimas turi būti labai stiprus – ant neapykantos ribos. Aš tiesiog nekenčiu šios Šviesos, nenoriu jos, kaltinu dėl visko, kas vyksta! Bet juk iš tikrųjų viskas ateina iš jos.
Ir tada jausdamas visišką savo priešingumą Šviesai, suprasdamas, kad būtent ji padarė mane priešingu jai, kad tai ji sukelia manyje blogus pojūčius, aš pradedu suvokti tamsą.
Tik visiškai pajautęs tamsą kaip Šviesos privalumą (hebr. itaron), pradedu suvokti kai ką daugiau (hebr. eter) nei tamsa – suvokiu Šviesą.
Kitais žodžiais tariant, turiu būti bjaurus, žiaurus, „didelis nusidėjėlis“, kad galėčiau pasiekti būseną, priešingą Šviesai, ir tik tada suvoksiu visą jos jėgą.
Jeigu tamsa vos jaučiama, tai neįmanoma suvokti to, ką Šviesa savyje apima. Tai turi būti tikra „egiptietiška tamsa“ – mano tikrasis egoistinis noras.
Tačiau, kad pajaustume tamsą irgi reikalinga Šviesa! Tas, kuris nesimoko, neišeina į tamsą. Viskas kaip tik priešingai! Dėl to, kad mokydamasis pritraukia Šviesą, žmogus atskleis, esąs tamsoje.
Juk visas vystymasis vyksta veikiant Šviesai ir ji veda mus per visus šiuos etapus: pakaitomis žmogus jaučia tai Šviesą, tai tamsą ir taip juda pirmyn.
Tamsos pojūtis – geras jausmas, nes tamsa yra tarpinis etapas tarp būsenų mano vystymosi procese − kaip diena ir naktis.

Iš 2010 m. gruodžio 8 d. pamokos „Kabala pradedantiesiems“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sugauti taisančią Šviesą!

Vadovas po knygą „Zohar“. Iš tamsos – į šviesą.

Žingsnis po žingsnio