Klausimas: Jūs sakote, kad informacija, kurią suvokiame akimis, atsispindi mūsų pakaušio srityje esančiame „ekrane“…
Atsakymas: Ne. Akys nieko nesuvokia. Akių nėra. Kaip nėra ir „pakaušio srities“.
Nėra nieko, tik egoistinis noras prisipildyti, kuris man rodo, jog esu taip „sudarytas“: turiu akis, galvą, rankas, kojas.
Bet šitaip man vaizduoja mano noras mėgautis. Jis piešia ir tai, kad mano kūno išorėje neva egzistuoja kažkokie objektai.

Klausimas: Vadinasi, būtent taip suvokiame Kūrėją – kaip paslėptį? Tokia mūsų realybė?
Atsakymas: Tai, ką matome, arba tiksliau, jaučiame (sakome „matome“, nes regėjimas yra pats galingiausias mūsų jutimo organas) – tai tarp mūsų ir Kūrėjo esantis skirtumas, mūsų egoistinio noro šešėlis Šviesoje, baltame ekrane.
Todėl matau tik įvairius atskirus norus, mano egoizme slypinčias skirtingas savybes.
Kitais žodžiais tariant, negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, žmogus – visa tai yra keturi mano noro patirti malonumą lygmenys: šoreš, alef, bet, gimel, dalet, kuriuos tokiu pavidalu regiu baltos šviesos fone.
Juk jaučiu tik savo norą prisipildyti! O kas yra Šviesa? Šviesa – tai tas fonas, kuriame matau savo norą mėgautis.
Tai štai, kai mano noras taps toks, kaip ir Šviesa, jis nebeužstos man Šviesos, ir aš galėsiu visiškai pajausti visą Kūrėją (Šviesą).
O kol kas Jo vietoje jaučiu tik savo egoistinį norą. Kitaip tariant, viskas, kas mane supa – tai sudėtinės mano ego dalys.

Iš 2010m. lapkričio 10 d. 6 – osios kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Psichologinis barjeras davimo kelyje

Atkerėti mūsų gyvenimo burtus

Kaip pakilti peržengiant save