Pateikti Ketvirtadienis, gruodžio 23, 2010 dienos įrašai.


Pusiausvyra visuomenėje

Ateities visuomenė, Grupė, Platinimas

Klausimas: Ar bus kokia nauda, jeigu savo pavyzdžiu paveiksime kitus žmones, kurių dauguma nesiekia dvasiškai vystytis? Ar tada visoje visuomenėje taip pat įsivyraus geri santykiai ir ryšiai?
Atsakymas: Taip, savo pavyzdžiu teigiamai paveiksime visą visuomenę. Baal Sulamas rašo apie tai straipsnyje „Paskutinioji karta“. Jeigu šiandien visa visuomenė nuspręs, kad negalime daugiau egzistuoti tokia egoistine forma ir turime pradėti kažkaip skaitytis vieni su kitais – tai bus didelis ištaisymas.
Jūsų gali paklausti: jei paprastas žmogus tai daro ne dėl to, kad atskleistų Kūrėją ir Jam duotų, ar tai nebus socialistinės Rusijos liūdnos patirties pakartojimas?
Tačiau šiais laikais jau yra mūsų didelė kabalistinė grupė, užsiimanti davimu ir kabalos platinimu. Ir kiekvienas, norintis įgyti gilesnį suvokimą, galės prie mūsų prisijungti. O visiems kitiems pakanka tiesiog padėti ir palaikyti mus, kaip kad paprastai elgiasi žmonės, nenorintys mokytis ir apkrauti savo galvos.
Jeigu yra tokia pusiausvyra visuomenėje, kai viena jos dalis tarsi „galva“ rūpinasi ketinimu ir visiems pritraukia taisančią Šviesą, o kita dalis atlieka kažkokius pagalbinius veiksmus, tai galime pasiekti gerų rezultatų.
Tikėkimės, kad tai pavyks. Žinant, kad visos žmonijos struktūra sudaro piramidę, būtent taip ir turi būti: tik nedaugelis kuria ryšį su Kūrėju ir praleidžia Šviesą masėms. (žr. Baal Sulamas „Paskutinė karta“)

Iš 2010 m. gruodžio 10 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusiraminimas: dėl ko ir kam?

Vienas įstatymas

Pastūmėti pasaulį taisymosi link

1 komentaras

Žmonijos pereinamojo laikotarpio sunkumai

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Žmogus laikėsi religijos ir visokių tikėjimų, nes jam reikėjo kažkaip užsikabinti už dvasinio pasaulio – lyg vaikui, kuris nusiramina, apkabindamas mėgstamą žaisliuką ar pledą. Tokios „atramos“ reikalingos žmogui iki gyvenimo pabaigos. Tačiau šiandien, kai mūsų egoizmas išauga iki tokio laipsnio, kad jau negali pasitenkinti žaislu, žmogus praranda paskutinę atramą ir nežino, už ko užsikabinti. Ir tada viskas tampa leistina, ir niekam niekas nerūpi, jokie susitarimai apie gėrį ir blogį, religiją ir moralę, kas sukelia didžiulę problemą visuomenei. Štai tada ir reikia kaip galima greičiau platinti kabalos mokslą, kad jis pakeistų tas dingusias kamanas, kuriomis anksčiau tarnavo religija, laikydama žmoniją: suteikdama jai tikslą ir atskleisdama Aukštesnįjį valdymą, kad žmogus negalvotų, jog aukščiau jo nėra jokios Aukštesniosios valdžios – ji yra! Bet vietoj moralės sistemos, gąsdinančios žmogų bausme ateities pasaulyje, turime iš tikrųjų atskleisti realų Valdytoją. Be to neįmanoma išsiversti šiuo neaiškiu pereinamuoju laikotarpiu, kada žmonija nusikrato iš visų ją prilaikančių vadžių.
Kažkada visi buvo visiškai pavaldūs aiškiai tvarkai: kiekvienas žinojo, kaip jam rengtis pagal savo luomą, ko labai griežtai buvo laikomasi visuomenėje. Šiandien yra visiška laisvė, ir galime viską.  Ir tai tik pradžia. Jūs dar pamatysite, kaip tai atrodys – dings bet kokia gėda ir moralė.
Vietoj to, kad būtume valdomi religija, tikėjimu, bausmės šiame ir ateities pasaulyje baime,  pragaro ir rojaus pažadais ir visuomenės nuomone,  griežtai sustatančiais kiekvieną į savo vietas: vergas, valstietis, ponas ir diktuojančiais visas gyvenimo taisykles, net aprangos, mes staiga pasijutome be jokių vadžių. Ir tai buvo padaryta tyčia, siekiant pakeisti jas į sąmoningą ir savanorišką paklusimą Aukštesniajam valdymui. Bet pats šis perėjimas labai komplikuotas. Tik tada, kai žymi žmonijos dalis užmegs ryšį su Aukštesniuoju valdymu – su Kūrėjo „botagu ir kamanomis“  ir susijungs su juo, kad tai tarnautų pavyzdžiu kitiems, tada bus lengviau visiems tai priimti.

Iš 2010 m. lapkričio 22 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė ir jos tikslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Filosofijos saulėlydis

Egoizmas – prie raudonos linijos

Priemonė egoizmui gydyti

Komentarų nėra

Meilės ir davimo formulė

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Kaip nuraminti savo ego, kuris kiekvieną sekundę reikalauja pripildymo?
Atsakymas: Niekada negalėsi savo jėgomis nugalėti ego savyje. O jeigu tau atrodo, kad praeityje pavykdavo – tai iliuzija. Iš esmės, tu lygiai taip pat tenkinai savo norą mėgautis.
Praeiname pasiruošimo periodą ir jo pirmame etape mums tarytum pavyksta kažko pasiekti savo jėgomis, nugalint save, pasitelkus žinias kažkaip judame pirmyn. Bet tuo viskas ir baigiasi. Mūsų noras mėgautis gavo tam tikrą pripildymą.
Bet be šio noro tu negalėtum mokytis, įgyti tam tikrų dvasinio darbo pagrindų. Kitaip tariant, tave vedė tavo ego. Tai vadinama „septyniais sočiaisiais metais“.
Po to staiga pajutai atšalimą mokslui, tau viskas nusibodo, „kuras“ pasibaigė ir tu jau įžengei į antrąjį pasiruošimo laikotarpio stadiją. Tavo ego jau niekur tavęs netraukia, tau reikalingas kažkoks kitas stimulas. Ir koks gi? Mokymasis turint ketinimą ir aplinka.
Dabar jau turi vystytis ne savo noru, o gaudamas norą iš grupės.
O tavo mokymosi tikslas turi būti ne įgyti žinių, o teisingai suformuoti ketinimą iš aplinkos gautiems norams. Tau būtina susivienyti su jais tam, kad atskleistum Kūrėją.
Kol kas tai darai dėl savęs, bet be perstojo atlikdamas šį darbą, veikiant Šviesai, palaipsniui pajausi, kad duoti yra gerai.
Iš grupės gauni davimo norą ir per pamoką pradedi reikalauti šios savybės, nes davimas išlaisvina tave nuo ego, nuo tavojo blogojo prado, padeda tau pakilti virš viso šio žemiško gyvenimo.
Tada, sujungdamas į vieną visus šiuos tris parametrus: „Israel, Torą ir Kūrėją“, siekdamas suteikti malonumą Kūrėjui, gauni tobulą savo dvasinio pakilimo formulę.

Iš 2010 m. gruodžio 3 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Nenoriu nieko, tik Šviesos…

Kas man padės?..

Brangiai kainuojanti moneta

Komentarų nėra