Klausimas: Kodėl Kūrėjas mus baudžia anksčiau, nei mes pradedame ką nors suprasti? Nejaugi taip elgiamasi su neprotingu vaiku?
Atsakymas: Negalima vystytis kitaip. Kodėl jūsų neglumina, kad vaikas taip lėtai auga, sukeldamas tiek daug problemų ir prisimušdamas tiek mėlynių? Tai vienintelis būdas išsiaiškinti savo kelim/norus.
Visą gyvenimą mus lydi skausmas ir išgyvenimai – tai ir vadinama aiškinimusi, nieko nepadarysi.
O kai, pagaliau, pasiekiame dvasinį vystimąsi, ateiname į grupę ir norime joje atskleisti dvasinį pasaulį, Kūrėją, pažiūrėkite, kiek iš pradžių būna painiavos: mes tempiame iš paskos visus anksčiau įgytus religinius mitus ir stereotipus apie dvasingumą ir išvis nesuprantame, kas tai yra.
Kam viso to reikėjo? Nejaugi nebuvo galima duoti tikslų žemėlapį su maršrutu, kad judėtume užtikrintai ir ramiai?
Tačiau mes nesuprantame aukštesniosios programos: kiekvienas žingsnis, kuriame kaskart suklumpi – vieta aiškintis. Tu kaskart susipainioji ir sukiesi aplink tą pačią vietą, lyg grįždamas prie to paties, tačiau tai – ne vienas ir tas pats, kaskart tai – nauji aiškinimaisi.
O žmonija išvis klaidžioja tamsoje, supainiota visokiais tikėjimais ir prietarais. Kiek dar laiko prireiks jai išvesti iš šios painiavos! Bet nieko negalima padaryti, toks vystymosi kelias.
Tačiau dabar, artimiausiais metais, prasidės labai dideli ir greiti pokyčiai. Manome, kad pasaulis vystysis tais pačiais tempais, kaip ir anksčiau, tačiau neįvertiname globalizacijos. Dabar veikia ne atskiri, menki įstatymai kiekvienai iš „70 tautų“, o vienas bendras Įstatymas visiems. Atsiskleidžia nauja valdymo sistema.
Pasaulis tampa globalus – jis jungiasi šiuo vieninteliu įstatymu, šia jėga, ir jo laukia dideli pasikeitimai. Mes žengsime į priekį didžiuliais žingsniais.

Iš 2010 m. gruodžio 8 d. pamokos pagal straipsnį „Tarnaitė, savo šeimininkės įpėdinė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam save bausti

Tempkite mane už rankos į laimę!

Susenę vaikai